Abortas – ne tik nuodėmė, bet ir teisinis – kanoninis nusikaltimas. Tačiau ne kiekvienas aborto atvejis tampa nusikaltimu. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokiomis teisinėmis aplinkybėmis aborto nuodėmė virsta ir kanoniniu nusikaltimu, už kurį žmogus baudžiamas ekskomunika. Yra daug išimčių ir švelninančių aplinkybių, mažinančių abortą darančių asmenų atsakomybę, todėl galima teigti, kad, nors abortas visada yra didelis moralinis blogis, bet jį darantys žmonės ne visada užsitraukia atsakomybę už šį nusikaltimą ir už jo įvykdymą taikomą ekskomuniką.

Straipsnyje analizuojama žmogaus kūno esminė prasmė, kuri įvardijama kaip vedybinė. Tai žmogaus galia išreikšti meilę ir sudaryti autentiškus meilės ryšius su kitu asmeniu. Šią galią žmogui suteikė pats Dievas. Straipsnyje atskleidžiama, kad žmogaus galia mylėti yra jo galia tapti dovana kitam. Tapimas meilės dovana kitam yra Dievo duotas pašaukimas kiekvienam žmogui, nes pats Dievas yra mylintis ir dovanojantis save. Mes esame pašaukti siekti savo panašumo į Dievą pilnatvės, kuri pasiekiama atskleidžiant kūno vedybinę prasmę, tai yra sekant Dievo meilės ir savęs dovanojimo pavyzdžiu.

Straipsnyje, remiantis kūno teologijos mokymu, nagrinėjamas celibatas – susilaikymas nuo santuokos dėl dangaus karalystės. Pateikiama krikščioniško celibato prasmė ir jo pagrindiniai bruožai. Žvelgiama, kaip sprendimas gyventi be lytinio potraukio tenkinimo siejasi su žmogiškąja prigimtimi. Pateikiama žmogaus prigimties samprata ir paaiškinama, kaip ji išpildoma apsisprendžiant įsipareigoti ir gyventi celibatu. Pristatomos idėjos, ko reikia, kad celibatas būtų efektingas ir autentiškai įprasminantis žmogaus gyvenimą.

Straipsnyje nagrinėjama problema, kad santuokos netvarumo prielaida – susituokti ketinančių asmenų paviršutiniška santuokos esmės samprata. Santuokinis skaistumas, kurį apibūdina trys pagrindiniai komponentai: santuokinis aktas, abipusis savęs dovanojimas ir atvirumas gyvybei, yra esminė sąlyga santuokos savybėms – vienumui ir neišardomumui – įgyvendinti ir palaikyti. Darbas pagrindžiamas empiriniu kiekybiniu tyrimu „Sužadėtinių santuokinio skaistumo samprata“, kurio tiriamieji – sužadėtiniai, Sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui programos Lietuvos vyskupijų šeimos centruose dalyviai. Tyrimo duomenims apdoroti taikyta koreliacinė analizė, leidusi palyginti praktikuojančių ir nepraktikuojančių katalikų požiūrį į santuokinį skaistumą. Koreliacijos dydžiui nusakyti pateikiama statistinės paklaidos tikimybė p, rodanti statistinės paklaidos dydį. Darbe pristatyti tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, jog sužadėtiniai nesupranta santuokinio skaistumo esmės.