Jau daugiau kaip šimtą metų aukštesnioji liaudies mokykla – neformali suaugusių švietimo institucija - sėkmingai funkcionuoja visame pasaulyje. Aukštesniosios liaudies mokyklos, įkurtos Skandinavijos šalių filosofinių bei politinių tradicijų pagrindu, yra pagrįstos demokratinėmis vertybėmis ir atviros visiems žmonėms, nepaisant jų socialinio statuso, amžiaus ir išsilavinimo.

Lietuvoje aukštesnioji liaudies mokykla, įkurta prieš aštuonerius metus, funkcionuoja netolygiai. Lietuvai įsijungus į Europos Sąjungą, labai svarbu naudoti aukštesniąsias liaudies mokyklas kaip neformalias švietimo institucijas, siekiant turėti įtaką suaugusiųjų švietimui ir pilietiškumo ugdymui.

Aukštesniosios liaudies mokyklos suteikia išskirtinę mokymosi aplinką. Čia pastebimi ypatingi santykiai tarp besimokančiųjų ir mokytojų. Tai ir yra pagrindiniai aukštesniųjų liaudies mokyklų egzistavimo faktoriai. Mokytojų specifika, poreikiai, motyvacijos atskleidimas padėtų geriau suvokti jų esmę. Tai patobulintų Lietuvoje turimą aukštesniosios liaudies mokyklos modelį ir padėtų plėtoti suaugusiųjų švietimo perspektyvas.

Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra atskleisti aukštesniųjų liaudies mokyklos mokytojų vaidmenį, jų požiūrį į aukštesniųjų liaudies mokyklų sėkmingą veiklą ateityje, į besimokančiųjų skaičiaus didėjimą, mokytojų motyvaciją dirbti aukštesniosiose liaudies mokyklose, besimokančiųjų požiūrį į aukštesniųjų liaudies mokyklos mokytojus bei mokytojų ir besimokančiųjų požiūrį į svarbiausius skirtumus tarp aukštesniųjų liaudies mokyklų ir kitų suaugusiųjų švietimo institucijų.

XX a. pabaigoje pasaulio šalys patyrė radikalius politikos, ekonomikos, socialinio gyvenimo pokyčius. Dėl informacinių, energetinių ir transporto rysšių pasaulis tampa vis labiau susietas ir dinamiškas. Kiekvienas žmogus, nori ar nenori, tampa ne lokalios visuomenės, o pasaulinės bendruomenės elementu. informaciniai ryšiai, tarsi nervų siūlai apraizgo pasaulį, dėl komunikacijų gausos žemės rutulys tarsi susitraukė. Informacija, o ne materialiniaiištekliai tampa svarbiausia preke. [...]

Straipsnyje analizuojamas požiūris į santuoką kaip į bendrystę šeimoje. Santuoka susijusi su sunkumais, krizėmis, konfliktais, problemomis, atsirandančiomis tarp vyro ir moters. Tačiau bendravimas yra priemonė, kurią sutuoktiniai gali pasitelkti, siekdami tarpusavio artumo, bendrumo ir supratimo. Tai santuoką palaikanti priemonė. Pateikiama psichologinė konfliktų charakteristika, išryškinama konfliktų tipologija. Atskleidžiamas šeimos konfliktų specifiškumas ir aptariami šeimos konfliktų sprendimai. Straipsnyje pateikiami konfliktų sprendimo šeimoje empirinio tyrimo rezultatai.

Europos Komisija pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą tiek konkurencingumo ir gebėjimo įsidarbinti, tiek socialinės integracijos, aktyvaus pilietiškumo ir asmeninio tobulėjimo atžvilgiu. Informacinėje mokymusi visą gyvenimą grindžiamoje visuomenėje informacinės technologijos, jas taikant ne tik kasdieninėje veikloje, bet ir ekonomikos pasaulyje, tampa varomąja jėga. Informacinės visuomenės technologijos suteikia naujas galimybes mokslui ir švietimui. Ypatingai svarbu suvokti jų reikšmę ir pritaikyti mokymosi procese. Straipsnyje analizuojami suaugusiųjų informacinės visuomenės technologijų gebėjimų aktualumas, reikalingumas ir taikymo poreikiai darbinėje, visuomeninėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.