Straipsnyje aptariamas dvasinis socialinio darbo kontekstas, gilinamasi į vilties ir tikėjimo į Dievą reiškinius įkalintų asmenų gyvenime. Pateikiami kokybinio tyrimo X pataisos namuose rezultatai. Straipsnyje viltis konceptualizuojama remiantis teologinio esencializmo ir socialinio konstruktyvizmo paradigmomis, analizuojamos nuteistųjų vilties prasmės, patyrus religinį atsivertimą.

Straipsnyje gilinamasi į kokybinio tyrimo filosofinę prigimtį ir mokslinę prasmę, tiriant pataisos namuose esančius nuteistuosius. Kokybinis tyrimas aptariamas kaip socialinę stigmą patiriančio asmens perspektyvos iškėlimas, jo subjektyvios patirties refleksija ir socialinio pasaulio prasmių pažinimas. Straipsnyje taip pat analizuojama įgalinimo teorijos dalyvaujančiame veiklos tyrime raiška ir atskleidžiama tyrimo dalyvio – nuteistojo – kaip eksperto samprata kokybinio tyrimo procese.