Straipsnyje aprašomu kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinę pagalbą šeimai (biologinei, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų)), vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją. Tyrimo dalyvių refleksyvių patirčių analizė atskleidė, kad, siekiant gerinti ir tobulinti socialinę pagalbą šeimai vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją, reikalinga valstybės lygmeniu prevenciškai spręsti institucinės vaikų globos problemą, atsižvelgiant į socialinės pagalbos teikėjų, praktikų pasiūlymus įstatymų pataisoms, plečiant prevencinių ir kitų reikalingų socialinių paslaugų arba paslaugų pagal šeimų poreikius spektrą Lietuvos miestų rajonuose, priešakyje matant vienintelį prioritetinį – vaiko gerovės tikslą.

Straipsnyje kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti pagalbą šeimai, kuriant saugią aplinką vaikui laikinosios globos metu. Tyrimo dalyvių refleksyvių patirčių analizė atskleidė, kad reikalinga sisteminė pagalba biologinei ir globėjų šeimai vaiko laikinosios globos situacijoje. Teikiant pagalbą šeimai vaiko laikinosios globos metu vis dar susiduriama su stigmatizuojančiu, nepakankamai į kliento sistemos poreikius orientuotu požiūriu. Tyrimas parodė, kad šeima, gaunanti profesionalią, individualizuotą, ilgalaikę, operatyvią pagalbą iš specialistų tinklo, galėtų labiau užtikrinti svarbius vaiko poreikius ir kurti jam saugią aplinką laikinosios globos metu.

Straipsnyje kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinių darbuotojų profesionalumo iššūkius, parodančius supervizijos ir intervizijos poreikį vaiko globos sisteminės pertvarkos kontekste. Vaiko globos sisteminė pertvarka įnešė didelių pokyčių į socialinio darbuotojo profesinės veiklos turinį ir sukėlė iššūkius jų profesionalumui. Tyrimo dalyvių patirčių analizė atskleidė refleksyvios konsultuojamos kultūros poreikį tiek organizacijos viduje, tiek už socialinio darbo organizacijos ribų siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Visgi išlieka aktualus klausimas: kiek supervizija ir intervizija kaip refleksyvi konsultavimo(si) praktika priimtina ir skatinama profesinėje aplinkoje.

Straipsnyje kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti autentišką supervizijos procesą universitetinėse socialinio darbo studijose. Tyrimo analizė rodo, kad socialinio darbo studijų supervizijoje kaip profesinėje repeticijoje asmuo turi galimybę jungti skirtingus vaidmenis: studento / socialinio darbuotojo / supervizuojamojo. Šių vaidmenų integravimas suteikia asmeniui reikšmingą mokymosi, ekperimentavimo ir reflektavimo patirtį. Tyrimo dalyvių refleksyvių patirčių analizė rodo, kad įgyta patirtis supervizijoje įgalina juos veikti ir realiame profesiniame gyvenime.

In the article, construction of incapacity of a human with mental disabilities is being analyzed on the basis of the experience of social workers. A critical viewpoint towards institutionalized social reality of incapacity construction based on the knowledge practices is being presented; reflexive nature of social work and dialogic relationship are being actualized. The research was conducted in 2013, by questioning six social workers from Klaipeda. For the research target, criterion-selection as well as social workers working with people with mental disability and involved in the incapacity recognition process were chosen. Qualitative research recognition object is based on the phenomenological strategy when other people’s experience is borrowed to reveal the phenomenon under investigation. For the data collection an interview method was chosen. The results of the research were presented by carrying out qualitative content analysis. The results show that the social workers are faced with professional dilemmas when confrontations between their thought, feelings and behavior appear. In the cognitive level, the social workers encounter with labeling and stigmatization of a human with mental disabilities in society, their devaluation in the near environment, mental disability identification with incapacity. In sensual level, social workers in relation to the client are confronted with professional role discrepancies, when on the one hand it is important to protect the client’s rights and interests, and on the other hand, there is the lack of institutionally regulated power to represent a human with mental disabilities. In collegial relationships with experts social workers feel themselves unequal, in a supernumerary role. In behavioral level, social workers confront with possible violations of human rights when a human with mental disabilities is not familiarized with their case, does not participate in the selection of a patron, involuntarily is placed in a foster home or the institution does not assume patronage. In the article the author presents recommendations in which perspectives of a social worker to reduce vulnerability of a human with mental disabilities are foreseen.

Straipsnyje aktualizuojama socialinio darbo sveikatos priežiūros sistemoje problema, teikiant paslaugas sergantiesiems onkologine liga. Kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinio darbo pobūdį, padedantį asmeniui, išgyvenančiam onkologinę ligą, kaip gyvenimo krizę, pereiti nuo neigimo link vilties. Tyrimo rezultatai rodo, jog būtini sisteminiai pokyčiai sveikatos priežiūroje mikrolygmenyje, mezolygmenyje ir makrolygmenyje bei socialinio darbo konsultavimo praktikos išvystymas, padedantis ligoniui ir jo šeimai susitaikyti su esama būtimi kaip duotybe.