Straipsnyje aptarti F. Chopino ir F. Liszto asmenybės bruožai, jų pasaulėjautos ypatumai. Ieškant religinių pažiūrų ir kūrybos sąsajų, remtasi epistoliniu palikimu, svarbiausiomis muzikologų monografijomis, muzikinio palikimo studijomis. Straipsnyje atskleidžiama F. Chopino originalaus kūrybinio talento esmė, susijusi su ypatingu jo muzikos subjektyvumu. Gilus, tačiau viešai nerodytas F. Chopino tikėjimas įkvėpė kūrybines jo galias ir specifinėmis priemonėmis netiesiogiai (per vizijas, simbolius, muzikos kalbos semantiką, idėjines sąsajas) darė įtaką kūrybai. Apibūdinant F. Liszto kūrybinę asmenybę atskleidžiamas prieštaringas susidvejinimas, susijęs su akivaizdžiu šio muziko pasaulietiškumu, gyvenimo malonumų pomėgiu ir drauge gilaus krikščioniško pasiaukojimo siekiu. Tai tapo kompozitoriaus nuolatiniu "kryžiumi". Straipsnyje pabrėžiama F. Liszto religinių pažiūrų svarba; akcentuojama, jog vertingi cikliniai bažnytiniai kūriniai, svariai papildę pasaulinį sakralinės muzikos lobyną, patvirtino paties abato Liszto pasirinktą bažnytinės muzikos kompozitoriaus titulą.

Straipsnyje nurodyti objektyvūs ir subjektyvūs O. Messiaeno religinės pasaulėžiūros formavimosi faktoriai, akivaizdžiai nulėmę jo jaunystės metų kūrybą. Charakterizuojami penktojo dešimtmečio sakraliniai ir egzotinio pobūdžio kompozitoriaus kūriniai, iškeliant originalius jo muzikos raiškos ypatumus, atskleidžiant glaudžias religines sąsajas. Straipsnyje aptariami O. Messiaeno vėlyvojo periodo sakraliniai kūriniai, kuriuose vienijamos skirtingos sferos: religinė, egzotinė ir „paukščių“ (panteistinė). Akcentuojant O. Messiaeno kūrybinio stiliaus originalumą, pabrėžiami saviti kūrybiniai ieškojimai, tiksliai ir meniškai įspūdingai įprasminantys muzikoje amžinąsias krikščionybės tiesas. Savo pasaulinės reikšmės sakralinę muziką skleisdamas ne tiktai bažnyčioje, bet ir užsienio šalių didžiosiose koncertų salėse, sekuliarios visuomenės terpėje, O. Messiaenas atsakingai vykdė evangelinį tarnavimą.

Straipsnyje aprašoma kompozitoriaus, choro dirigento Broniaus Budriūno, nuo 1944 metų gyvenusio Vokietijoje ir JAV, kūrybinė veikla. Pateikiama „Mišių švento Kazimiero garbei“ kompleksinė muzikologinė analizė, įvertinant jo nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai ir sričiai, pavadintai in honorem St. Casimiri. Šių mišių sakralumo problema aptarta Katalikų Bažnyčios dokumentų kontekste.

Straipsnyje charakterizuojama kunigo jėzuito, filosofo, kompozitoriaus, dirigento, publicisto Bruno Markaičio SJ (1922–1998) asmenybė ir jo daugiapusė kūrybinė veikla. Remiantis epistoline medžiaga, jo sukurtais publicistikos darbais, iš JAV atkeliavusiais archyvų šaltiniais, negausiomis spausdintomis užsienio lietuvių ir Lietuvos muzikų publikacijomis, pirmojoje šio straipsnio dalyje atskleidžiamos ir įvertinamos B. Markaičio SJ visuomeninės ir estetinės pažiūros, pateikiamos kunigo pastoracinio sielovados darbo įžvalgos.

Straipsnyje charakterizuojama kunigo jėzuito, filosofo, kompozitoriaus, dirigento, publicisto Bruno Markaičio SJ (1922–1998) daugiapusė kūrybinė veikla. Remiantis epistoline medžiaga, iš JAV atkeliavusiais archyvų šaltiniais, negausiais spausdintais užsienio lietuvių, Lietuvos muzikų ir paties B. Markaičio religinės publicistikos darbais, charakterizuojamos jo visuomeninės ir estetinės pažiūros, religinės pasaulėžiūros nuostatos. Antroji šio darbo dalis skirta kunigo religinės pasaulėžiūros sklaidai ir įvertinimui.