Augant darbuotojų mobilumui, organizacijoms naudinga suvokti bei tinkamai organizuoti darbuotojų adaptacijos ir socializacijos procesus, kadangi adaptacijos proceso rezultatas – organizacijoje identifikavęsis asmuo, o socializacijos rodikliai yra neatsiejami nuo darbo užduočių įsisavinimo, darbo vaidmens suvokimo, socialinės integracijos bei organizacijos kultūros perpratimo. Šalies ir užsienio lygmeniu atlikta nemažai studijų siekiant ištirti šiuos procesus viešajame sektoriuje. Šiame straipsnyje statutinės organizacijos atvejis. Mokslinė problema – kokia yra darbuotojų adaptacijos ir socializacijos statutinėje organizacijoje praktika ir kokie veiksniai valdant šiuos procesus būtų reikšmingi, siekiant sumažinti darbuotojų kaitą? Tyrimo tikslas – identifikuoti naujų darbuotojų adaptacijos ir socializacijos specifiką statutinėje organizacijoje. Tyrimo metodika – išstudijavus mokslinius šaltinius, sukonstruotas tyrimo instrumentas, integruojantis esmines adaptacijos ir socializacijos procesų dedamąsias, bei ištirta darbuotojų adaptacija ir socializacija statutinėje organizacijoje išskiriant esminius veiksnius, lemiančius minėtų procesų sėkmę.

Straipsnyje pateikiama darbuotojo afekcinio / emocinio pobūdžio įsipareigojimo organizacijai sąvoka vadybos moksle; apibrėžiami šio pobūdžio įsipareigojimą organizacijai sąlygojantys konceptualūs veiksniai; analizuojami faktorinės analizės rezultatai bei socialinių-demografinių, darbinių ir organizacinių kintamųjų poveikis darbuotojo afekciniam / emocinio pobūdžio įsipareigojimui organizacijai; atlikto empirinio tyrimo pasėkoje, pristatomas pagrįstas ir išplėstas darbuotojo afekcinio / emocinio pobūdžio įsipareigojimo organizacijai veiksnių sąsajas atspindintis klasifikatorius.