Savireguliacija yra vienas esminių veiksnių, turinčių įtakos sportiniam meistriškumui ir sporto karjeros sėkmei. Sportinio meistriškumo ugdymas reikalauja nuolatinio kognityvinio aktyvumo, elgesio ir emocijų reguliavimo tiek treniruotėse, tiek varžybose. Savireguliacijos gebėjimai padeda sėkmingai priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių, tačiau savireguliacijos gebėjimų ugdymas reikalauja pastangų ir įsipareigojimo. Tyrimo tikslas yra nustatyti sąsajas tarp sportininkų suvokiamos sportinės kompetencijos, savireguliacijos gebėjimų ir pasitenkinimo veikla. Tyrime dalyvavo 320 sportininkų (16,10 ± 1,47 m.), siekiančių aukšto meistriškumo. Duomenų rinkimui taikyta lizdinė imtis. Tyrime taikyta suvokiamos kompetencijos skalė (Williams ir Deci, 1996; Williams et al., 1998), adaptuotas Pasitenkinimo klausimynas (Man-Cih, 2006) ir Savireguliacinio mokymosi sporte skalė (McCardle et al., 2018). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinai ir merginos nesiskiria savireguliacijos gebėjimais, (p < 0,05), tačiau vaikinams būdingas aukštesnis pasitenkinimas veikla (p < 0,05) nei merginoms. Komandinių sporto šakų atstovai pasižymėjo aukštesniu pasitenkinimu veikla nei individualių sporto šakų atstovai (p < 0,05). Tačiau individualių sporto šakų atstovams būdingi geresni savireguliacijos įgūdžiai, tokie kaip planavimas, tikslų kėlimas, savistaba ir vertinimas (p < 0,05). Tyrimo rezultatai parodė stiprų statistiškai reikšmingą ryšį tarp sportininkų suvokiamos sportinės kompetencijos, pasitenkinimo veikla ir savireguliacijos gebėjimų. Suvokiama sportinė kompetencija yra stipriai susijusi su tikslų kėlimu, pastangomis, koncentracija. Pasitenkinimo rodikliai taip pat glaudžiai susiję su sportininkų vertybines nuostatas atspindinčiais aspektais.

Savireguliacija – tai gebėjimas kurti, įgyvendinti ir lanksčiai palaikyti suplanuotą elgesį, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Savireguliacinis mokymasis (angl. Self-regulated learning, SRL) yra individo, sportininko ar sporto trenerio gebėjimas atliekant užduotis optimizuoti sąlygas, valdyti save ir savo pastangas ar veiklą ir sporto praktikos visumą. Siekiant tyrinėti trenerių savireguliaciją buvo aktualu adaptuoti šį klausimyną Lietuvos sportininkų ugdytojų populiacijai, todėl šio tyrimo tikslas – įvertinti sporto trenerių suvokiamą savireguliaciją. Trenerių savireguliacijai vertinti taikytas Savireguliacijos klausimynas (angl. Self-Regulation Questionnaire, SRQ). Jis sukurtas savireguliacijos procesams įvertinti kuriant, įgyvendinant ir lanksčiai pritaikant suplanuotą elgesį siekiant užsibrėžtų tikslų, remiantis asmenine savirefleksija. Pasirinktas savireguliacijos modelis sudarytas iš septynių poskalių, kiekvienoje jų po 9 teiginius (iš viso 63 teiginiai). Tyrime dalyvavo 43 komandinių ir individualių sporto šakų treneriai (15 moterų, 28 vyrai), atstovaujantys 20 sporto šakų. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 28 iki 67 metų (vid. 47,6 ± 9,71 m.), treniravimo patirtis svyravo nuo 1 iki 45 metų (vid. 16,97 ± 10,5 m.). Tyrimo rezultatai parodė, kad, vertinant pagal Savireguliacijos klausimyno autorių pateiktą metodiką, trenerių savireguliacija buvo vidutinio lygio – 237,53 ± 20,81 (95 PI [231,13–243,96]). Poskalių aprašomosios statistikos tyrimas parodė, kad žemiausiais balais buvo įvertinas trenerių „Informacijos įvertinimas ir palyginimas su normomis“, aukščiausiai – „Plano formulavimas“ ir „Plano efektyvumo vertinimas“. Analizuojant tyrimo rezultatus lyties aspektu, nustatyta, kad moterys pasižymėjo aukštesniais savireguliacijos rodikliais, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant poskalės „Galimybių paieška“ rodiklius. Analizuojant trenerių savireguliacijos rodiklius jų amžiaus ir treniravimo patirties aspektu, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tyrimu siekėme išbandyti kitų mokslininkų parengtą diagnostinę priemonę, įvertinti trenerių suvokiamus savireguliacijos gebėjimus. Šis tyrimas svarbus tuo, kad buvo adaptuotas Lietuvos fizinio ugdymo ir sporto kontekstui, taip pat psichometriniais matavimais įvertinta lietuviškoji skalės versija. Ypač reikšmingas tyrimas tuo, kad yra vienas pirmųjų kartų, kai Savireguliacijos klausimynas taikytas tyrinėjant Lietuvos sporto trenerių savireguliacijos gebėjimus. Lietuviškosios skalės psichometriniai parametrai patvirtino skalės tinkamumą duomenų analizei (Kronbacho alfa 0,898), tačiau ateityje tyrimą tikslinga atlikti su didesniu tiriamųjų skaičiumi (didesne imtimi).

Total time of shooting at readiness in prone position was 30,7±4,12 s. When shooting at readiness in standing position, athletes made their first shot on average in 13,7 s, their second to fifth shots were made in intervals every 2,4–2,5 s. Total time of shooting at readiness in standing position was 25,9±3,12 s. The spread of shooting times is not wide. When assessing the data of individual and sprint races, athletes’ preparation for shooting, and every shot execution, it was estimated that athletes prepared faster and executed the first shot (p<0,001) and other shots when in standing rather than in prone position. During individual race biathletes make their first shot slower and all other four shots faster when shooting in prone position compared to sprint. While shooting in standing position all the shots are made faster in individual race rather than sprint. After studying the data of inaccurate competition shots, it was determined that athletes, when shooting at readiness in prone position, executed more inaccurate shots to the first target (p<0,05), compared to next shots, while shooting at readiness in standing position, executed more inaccurate shots to the fifth, i.e., the last, target (p<0,05). The shooting accuracy of Lithuanian Olympic Team members T.K. is very similar and has no significant statistical differences compared to the average accuracy of elite athletes during the World Cup of 2013-2014 and Sochi Olympic Games. T.K. accuracy at readiness in prone position was 90,1 % while accuracy at readiness in standing position was 70,3%. Total accuracy of T.K. shooting on average was 81,5 %. However the time of shooting in prone position of T.K. is faster (p<0,05) and the time of shooting in standing position has no such statistical importance. Average time of shooting at the readiness in prone position was 27,8 s, while in standing position – 27,7 s.

The results of analysis revealed that a 21-day training camp at the altitude of 1750 m above sea level had a positive impact on functional capacity (p<0,05) of biathletes’ cardiovascular system. Altitude training improved a morphological composition of blood and tolerance to lactate. Special muscular power development in mixed anaerobic alactatic and glycolytic energy production zone with a 30s maximum effort performance on roller skis had a positive impact on athletes’ capacity in different energy production zones. A substantial increase in muscular power rates was noticed during 10, 30, and 60 s tests (p<0,05) - 10s duration rates increased by 9,6% (from 12,5 to 13,7 W/kg, p<0,05); 30s duration mixed anaerobic alactatic and glycolytic capacity increased by 8,8% 9p<0,05) (from 6,8 to 7,4 W/kg).