Šiuo straipsniu siekiama atskleisti Bažnyčios Tėvų mokymą apie realų Kristaus buvimą šv. Eucharistijoje duonos ir vyno pavidalais. Tridento visuotiniame Bažnyčios Susirinkime buvo suformuluota tikėjimo tiesa, kad šv. Eucharistijoje duonos ir vyno pavidalais Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas kartu su Jo siela bei dievyste esti „tikrai, realiai ir esmiškai“, o ne tik kaip ženklas, įvaizdis ar poveikis. Tokia tikėjimo formuluotė tiksliausiai išreiškė Paskutinės vakarienės metu ištartus testamentinius Kristaus žodžius ir pirmųjų amžių Bažnyčios tikėjimo praktiką, kuri atsispindi Tėvų mokyme.

The article aims - to reveal the socio-cultural development training for the validity of Christian values. The education process starts with the values of spiritual connection and the establishment of educational service to the principle of comprehensive human development and the promotion of this process is the teacher, the role of a witness, because values are not learned or taught, and the perception they are acquired through personal experience. Educational Value difficulties often arise from causes related to the acceptance of truth and free-dom. The fair value concept and practice of love, work and serve the community celebrating. Sense of community and values the primary socialization occurs and develops throughout life. The community impact of vocational training may occur through an emphasis on values and nurturing. The social doctrine of the Church is a man and his nature, which depend on the deepest sense of the Creator. without wishing to reveal, other than give himself a fraternal community can not develop a normal personality development (learning) conditions, industrial relations, consolidated public and secure future. The implementation of socio-cultural practices values the principle of “Master of My Life” is based on the paradigm of the Christian Christ - the only teacher who wants the whole human being, which can help people know themselves and the reality of an objective truth, discover the best and safest choices and future paths. It is every teacher’s example of calling. The competence of teacher is described by two aspects: teachers love for his subject and for his student. Teacher’s mission is to provide instruments for the student to perform in the future of spirituality content development, to deepen the knowledge of the most important values. Every human mission to be “teacher” is the ideal head of Christ.[...]

Straipsnyje yra nagrinėjama Eucharistijos, kaip sakramento, kuriame eucharistiniais pavidalais yra ir po šv. Mišių šventimo pasilieka gyvasis Kristus, kultas. Katalikų Bažnyčios tikėjimo tiesa skelbia, kad Eucharistijos sakramentui (Švenčiausiajam Sakramentui) dera latrijos kultas, t. y. kultas, kuris teikiamas tik vienam Dievui. Todėl Eucharistija turi būti laikoma didžioje pagarboje, taip pat pagarbiai švenčiama ir su pamaldumu garbinama. Eucharistijos kulto praktika yra skirstoma į viešą liturgijos šventimą ir viešą bei privatų eucharistinį maldingumą. Straipsnyje pateikiami liturgijos ir liaudiškojo maldingumo, arba maldingųjų religinių praktikų, apibrėžimai, taip pat analizuojamas ir atskleidžiamas esminis šių dviejų dieviškojo kulto formų skirtumas ir jų santykis. Bet koks eucharistinis maldingumas turi kilti iš Eucharistijos sakramento šventimo ir vesti tikinčiuosius į glaudesnį vienijimąsi su Kristumi šv. Komunijoje. Katalikų Bažnyčios kanonai teigia, kad tikintieji šventąją Eucharistiją turi laikyti didžioje pagarboje, besireiškiančioje veikliu dalyvavimu šventojoje liturgijoje, pamaldžiu ir pagarbiu šio sakramento priėmimu bei nuoširdžiausiu jo garbinimu. Čia yra pateikiamos ir aiškinamos Katalikų Bažnyčios kanoninės bei liturginės nuorodos dėl Eucharistijos garbinimo ne Mišiose, aptariama šio garbinimo kilmė, prasmė ir formos.

Pastoracijos teologija teigia, kad Marijos kultas negali būti atsietas nuo kristologinio ir ekleziologinio konteksto. Pamaldumas Švč. Mergelei Marijai Katalikų Bažnyčios gyvenime yra tapęs nuolatine sielovados žyme, katalikiškų šeimų maldos palydovu, remiantis juo organizuojamos įvairios katalikiškos brolijos, puoselėjamos kitos maldingumo praktikos. Tačiau pamaldumo praktikos dėl formų įvairovės neretai prasilenkia su tikėjimo turiniu, todėl sielovada turi nuolat ieškoti būdų, kaip konkrečioje sociokultūrinėje aplinkoje padėti marijiniam pamaldumui išlaikyti autentišką prasmę. Katalikiškos autentikos ir ekumeninių siekių perspektyvoje ypač skatintinas pasivedimas Marijos globai tikėjimo piligrimystėje, siekiant tobulesnio ryšio su Eucharistiniu Jėzumi.