Diskurso ryšiais anotuotų tekstynų kūrimas ir tyrimai yra gana nauja sritis, todėl Lietuvos mokslininkai siekia papildyti esamus tekstynų resursus ir ieško būdų, kaip būtų galima tyrinėti diskurso ryšius siejant ir lyginant juos su kitomis kalbomis, nes tam tikrais atvejais skirtingose kalbose diskurso ryšiai realizuojami skirtingomis kalbinėmis priemonėmis. Šio straipsnio tikslas – remiantis užsienio mokslininkų patirtimi pristatyti lietuvių kalbos diskurso žymiklių ir ryšių anotavimą daugiakalbiame tekstyne ir aptarti diskurso žymiklių vertimo tyrimų gaires, verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Todėl pirmiausia aptariamos diskurso ryšių ir juos išreiškiančių diskurso žymiklių raiškos galimybės lietuvių ir anglų kalbose, atskleidžiami galimi vertėjų pasirinkimai atsižvelgiant į diskurso ryšius vertime ir skirtingų kalbinių priemonių vartojimą pusiau paruoštoje monologinėje kalboje. Straipsnyje pristatomas lygiagretusis daugiakalbis tekstynas TED MBD (angl. Multilingual discourse-annotated corpus), kuris yra anotuotas diskurso lygmeniu, laikantis PDTB (angl. Penn Discourse Treebank) diskurso anotavimo tikslų ir principų. Straipsnyje išsamiai aptariama PDTB diskurso žymiklių anotavimo sistema, skaitytojas supažindinamas su diskurso ryšių reikšmių hierarchija, anotavimo principais ir PDTB schemos taikymo įžvalgomis. Taip pat aprašomi lietuviškosios tekstyno dalies anotavimo principai, pritaikyti laikantis PDTB diskurso anotavimo taisyklių; aptariami pirmieji rezultatai, susiję su diskurso ryšių raiška ir diskurso žymiklių vartojimu. Straipsnyje taip pat pristatomos pirmosios tyrimų gairės, kaip galima palyginti diskurso ryšiais anotuotus lietuviškus ir angliškus tekstus, siekiant suprasti vertimo tendencijas diskurso lygmeniu.

The article reveals the retrospection on Z. Kuzmickis’ laboratory teaching method in a contemporary lesson of literature. An attempt is made to identify if the above-mentioned teaching method, which targets at stimulating the learner’s thinking and creation through integration of knowledge, as well as understanding and skills of various subjects, is acceptable to school learners, and if such models of literary education may be efficient in a contemporary school. The survey was prepared following the education taxonomies of B. S. Bloom and R. J. Marzano. Having analysed the model of literary education, which embraces elements of history, geography and creative education, the results of school learners’ work with the texts of old chronicles and creative assignments are analysed and generalised. Finally, the conclusions related to contemporary education topicalities are made.