Straipsnyje, remiantis daugiausia XVII a. vizitacijų ir inventorių medžiaga, atskleidžiama Jiezno parapijos padėtis XVII a. Nuo 1633 m. Jiezną valdė Pacų giminė, kuri rūpinosi mūrinės katalikų bažnyčios statyba ir jos materialiniu aprūpinimu. 1640 m. Steponas Pacas Jiezno klebonui dovanojo Sobuvos ir Andriūnų palivarkus. Jo sūnus Kristupas Zigmantas Pacas, vykdydamas tėvo valią, pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė lėšų ne tik klebonui, bet ir vargonininkui, mokyklos ir špitolės išlaikymui, o 1676 m. patvirtino dviejų mansionaristų fundaciją. Žymiausias XVII a. Jiezno klebonas buvo Adomas Jurgevičius, tarnavęs bažnyčiai 1633–1671 m. Straipsnyje aprašomi 1670 m. konsekruotos mūrinės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios altoriai ir jų titulai, kurie atspindėjo pagrindines XVII a. pamaldumo tradicijas ir Pacų giminės šventuosius (šv. Kristoforas, šv. Marija Magdalena de Pazzi). Fundatorių iniciatyva Jiezno bažnyčioje buvo akcentuojamas pamaldumas Marijai, įvestas rožinis, kurstas, kryžiaus kelias ir kitos baroko epochoje išpopuliarėję maldingosios praktikos.