Straipsnyje aptariama dailės mokytojo kompetencija kaip paauglių kūrybingumo raidą lemiantis veiksnys. Taip pat nagrinėjamas mokytojų požiūris į paauglių dailės veiklą ir diferencijuotą dailės mokymą.

Straipsnyje nagrinėjamas dinamiškai diferencijuoto dailės mokymo poveikis paauglių dvasingumui. Dailės kūryba bendrojo lavinimo mokykloje suprantama kaip dvasinės raiškos, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, kūrybinių gebėjimų, estetikos poreikių ugdymo sritis, sudėtinė visapusio ugdymo dalis. Paauglystės amžiuje dingsta spontaniškas kūrybingumas, kinta mokinių mąstymas. Juos ištinka krizė, kurios padariniai lemia tolesnį paauglių santykį su menu. Turėtų būti rasta tokia ugdymo forma, kuri būtų adekvati asmens kultūros pokyčiams. Ta forma turėtų tenkinti paauglių raiškos poreikius ir dailės dalyko atitinkamą turinį. Remiantis šiais ugdymo turinio elementais turėtų keistis ir poveikio asmenybei sistema. Šitokią kuriamą sistemą atitinka dinamiškai diferencijuotas dailės mokymas, kuris garantuoja kūrybingumo raidą ir tarpasmeninius santykius bendradarbiaujant