Straipsnyje aptariama popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje „Centesimus annus“ nagrinėjama laisvosios rinkos samprata, jos tikslai ir veikimo sąlygos. Dabartinė Lietuvos ekonomikos raida pagrįsta laisvosios rinkos ekonomine sistema, todėl ją svarbu aptarti atsižvelgiant į Bažnyčios socialinio mokymo kontekstą. Šiame straipsnyje tema atskleidžiama pristatant ir nagrinėjant enciklikoje „Centesimus annus“ pateiktą žmogaus prigimties, laisvės ir laisvosios rinkos ryšį.

Šiame straipsnyje aiškinamasi, kaip popiežius Jonas Paulius II personalizmo teorijos įžvalgas taiko evangelizacijai. Laisvosios rinkos ekonomikos aptartis Jono Pauliaus II enciklikoje „Centesimus annus“ yra visuomenės evangelizacijos pavyzdys. Čia išryškėja mintis, kad teisingai suprasta ir skatinama rinkos ekonomika, nukreipta į žmogaus tobulėjimą, nors ir netiesiogiai, prisideda prie Bažnyčios evangelizavimo darbo, nes ji skatina autentišką žmogaus pašaukimą tapti panašiam į savo Kūrėją. Pagrindinis laisvosios rinkos klestėjimo faktorius yra pats veikiantis žmogus, turintis galimybę laisvės sąlygomis šioje veikloje ugdyti savo asmenybę. Taigi apie laisvąją rinką galima kalbėti kaip apie moralinio ugdymosi erdvę. Personalizmo teorijos taikymu laisvosios rinkos ekonomikai aptarti enciklika „Centesimus annus“ yra novatoriška – tai, aišku, popiežiaus Jono Pauliaus II genialumo vaisius.