Straipsnyje siekiama ištirti 1920 m. pradėjusių veikti Aukštųjų kursų ir 1922 m. jų pagrindu įsteigto Lietuvos universiteto humanitarinių disciplinų studijų kryptingumo formavimo kultūrinę aplinką, išnagrinėti ir įvertinti mokslo asmenybių indėlį skatinant universiteto bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Straipsnyje pateikti duomenys leidžia konstatuoti, kad nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos humanitarinių disciplinų studijos tapo ne vien intelektualinio ar profesinio studentų ugdymo, bet ir jų kultūrinio socialumo skatinimo pagrindu. Tokia universitetinės humanitarikos paskirtis aktuali ir šių dienų Lietuvos visuomenei, yra svarbi kultūrinio tapatumo savivokai ir sklaidai stiprinti.

Užsienio šalyse istoriškai formavosi skirtingos transporto ir jo teikiamų paslaugų vadybos tradicijos, gana skirtingas valstybinio reguliavimo ar liberalizavimo lygmuo. Po Pirmojo pasaulinio karo Nepriklausomoje Lietuvoje pradėta analizuoti Vakarų šalių patirtį numatant naujo kelių tinklo bei transporto parko formavimo ir jo pritaikymo perspektyvas, sąveikos su užsienio partneriais galimybes. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos geležinkelininkų bendradarbiavimas su užsienio vežėjais siekiant organizuoti tarptautinius pervežimus ir tobulinti jų vadybą.

Lietuvių specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimas Klaipėdoje po miesto įjungimo į Nepriklausomos Lietuvos sudėtį 1923 m. buvo labai aktualus, tačiau tik 1934 m. jame buvo įsteigta aukštoji mokykla – trimetis Prekybos institutas, kurio įsteigimo iniciatorius, pirmasis rektorius ir kelių disciplinų dėstytojas buvo Ernestas Galvanauskas. Straipsnyje nagrinėjama administracinė ir pedagoginė E. Galvanausko veikla rengiant ekonomistus šioje Klaipėdos aukštojoje mokykloje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslinėje spaudoje buvo pateikta nemažai istorinių duomenų ir tarpukario Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės veiklos vertinimų, šios informacijos analizė sudaro galimybę nustatyti mokslo asmenybių ir jų nulemtų bendruomenių indėlio į kultūrinio tapatumo raišką požymius. Straipsnyje siekiama susisteminti istoriografijos žinias ir atskleisti esminius Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus.