Straipsnyje siekiama ištirti 1920 m. pradėjusių veikti Aukštųjų kursų ir 1922 m. jų pagrindu įsteigto Lietuvos universiteto humanitarinių disciplinų studijų kryptingumo formavimo kultūrinę aplinką, išnagrinėti ir įvertinti mokslo asmenybių indėlį skatinant universiteto bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Straipsnyje pateikti duomenys leidžia konstatuoti, kad nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos humanitarinių disciplinų studijos tapo ne vien intelektualinio ar profesinio studentų ugdymo, bet ir jų kultūrinio socialumo skatinimo pagrindu. Tokia universitetinės humanitarikos paskirtis aktuali ir šių dienų Lietuvos visuomenei, yra svarbi kultūrinio tapatumo savivokai ir sklaidai stiprinti.