Straipsnyje siekiama ištirti 1920 m. pradėjusių veikti Aukštųjų kursų ir 1922 m. jų pagrindu įsteigto Lietuvos universiteto humanitarinių disciplinų studijų kryptingumo formavimo kultūrinę aplinką, išnagrinėti ir įvertinti mokslo asmenybių indėlį skatinant universiteto bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Straipsnyje pateikti duomenys leidžia konstatuoti, kad nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos humanitarinių disciplinų studijos tapo ne vien intelektualinio ar profesinio studentų ugdymo, bet ir jų kultūrinio socialumo skatinimo pagrindu. Tokia universitetinės humanitarikos paskirtis aktuali ir šių dienų Lietuvos visuomenei, yra svarbi kultūrinio tapatumo savivokai ir sklaidai stiprinti.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslinėje spaudoje buvo pateikta nemažai istorinių duomenų ir tarpukario Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės veiklos vertinimų, šios informacijos analizė sudaro galimybę nustatyti mokslo asmenybių ir jų nulemtų bendruomenių indėlio į kultūrinio tapatumo raišką požymius. Straipsnyje siekiama susisteminti istoriografijos žinias ir atskleisti esminius Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus.