Straipsnyje analizuojami Lietuvos baudžiamajame procese taikomų slaptųjų tyrimo veiksmų procesinių formų darnos aspektai, susiję su šių veiksmų vienodumo ir skirtingumo požymiais bei jų įtaka įrodinėjimo procese. Diskutuojama, ar slaptiesiems tyrimo veiksmams būdingi požymiai yra pakankami siekiant konkretizuoti kai kurių slaptųjų tyrimo veiksmų procesines formas ir išvengti pastarųjų painiavos. Aptariami slaptųjų tyrėjų veiksmų ir slapto sekimo procesinių formų santykio probleminiai klausimai, bandoma įžvelgti šių dviejų procesinių prievartos priemonių esminius skirtumus lemiančius aspektus.