Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų giminė savo galios viršūnę pasiekė XVII amžiaus antroje pusėje. Geri santykiai su Abiejų Tautų Respublikos karaliais ir jų dvarais, vedybos, sumani politika leido Kristupui Zigmantui Pacui (1621–1684 m.) tapti viena galingiausių to meto asmenybių valstybėje. Be LDK kanclerio, svarbų vaidmenį valstybės gyvenime atliko ir kiti šeimos nariai: LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.), Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas (1623–1684 m.), Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas (mirė 1695 m.). Didikų ekonominės galios augimas buvo neatsiejamas nuo seniūnijų įgijimo. Tarp daugelio tokių seniūnijų, kurias Pacų šeima turėjo XVII a. antroje pusėje ir dalyje XVIII a., buvo ir Kauno seniūnija. Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti LDK administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Kiekviename paviete buvo valstybiniai dvarai, kuriuos administravo valdovo paskirtas seniūnas. Pagrindinė Kauno seniūnų pareiga ir pajamų šaltinis buvo pilies teismas ir seniūnijos ūkis. Iš Pacų giminės Kauno seniūnais buvo Kristupas Zigmantas Pacas (Kauno seniūniją valdė 1666–1676 m.), Mikalojus Andriejus Pacas (1676–1710 m.), Kristupas Konstantinas Pacas (1710–1724 m.) ir Mykolas Pacas (1778/1779–1800 m.).

Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Decentralizuota Respublikos sistema lėmė, kad svarbus valstybės elementas buvo administraciniai vienetai – pavietai. Jie tapo svarbia bajorijos savivaldos vieta. XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje 9 giminių atstovai dažniau nei kitų giminių nariai užimdavo renkamas ar skiriamas pareigas Kauno paviete ir buvo renkami atstovais į Respublikos Seimus ar LDK Vyriausiąjį Tribunolą. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kulviečių, Skorulskių, Sumorokų, Zavišų, Šiukštų, Beinartų, Deltuviškių (Dzievaltovskių), Mlečkų, Valadkevičių (Valatkų) gimines. Kauno pavieto bajorų Jono Jonaičio Vydros, Zybulto Hans kopovičiaus ir Jono Karolio Rostovskio atvejai parodo, kad kartais padaryti išskirtinę kar jerą bei ilgai išlikti pavieto politiniame-administraciniame elite galėdavo ir vienas giminės atstovas