Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Decentralizuota Respublikos sistema lėmė, kad svarbus valstybės elementas buvo administraciniai vienetai – pavietai. Jie tapo svarbia bajorijos savivaldos vieta. XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje 9 giminių atstovai dažniau nei kitų giminių nariai užimdavo renkamas ar skiriamas pareigas Kauno paviete ir buvo renkami atstovais į Respublikos Seimus ar LDK Vyriausiąjį Tribunolą. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kulviečių, Skorulskių, Sumorokų, Zavišų, Šiukštų, Beinartų, Deltuviškių (Dzievaltovskių), Mlečkų, Valadkevičių (Valatkų) gimines. Kauno pavieto bajorų Jono Jonaičio Vydros, Zybulto Hans kopovičiaus ir Jono Karolio Rostovskio atvejai parodo, kad kartais padaryti išskirtinę kar jerą bei ilgai išlikti pavieto politiniame-administraciniame elite galėdavo ir vienas giminės atstovas