Straipsnyje, atsižvelgiant į moderniųjų ir postmoderniųjų pasaulio bei Lietuvos edukacinių tendencijų kontekstą (P. Jarvis, M. Fullan, A. Hargreaves, P. C. Shlechty, L. Duoblienė, V. Janušauskienė ir kt.), keliama modulinio mokymo(si) teorijos (S. Postlethwait, J. Russel, P. Jucevičienė, Ž. Navikienė, J. Jocienė ir kt.) praktinės realizacijos problema: kaip lanksčiai tobulinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) procesą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 9–10 klasėse taikant modulinės teorijos idėjas bei atsižvelgiant į mokymosi proceso dalyvių poreikius ir siekius. Išanalizavus Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto III kurso studentų ir modulinio mokymo(si) projekto dalyvių – Lietuvos mokyklų mokytojų, mokinių ir jų tėvų – atsakymus į anketų apie modulinį mokymąsi klausimus, galima konstatuoti, jog Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vykęs ir neformalus modulinis mokymas(is), ir įgaunantis reglamentinį oficialųjį statusą formalusis patiria postmoderniai lanksčių ugdymo pažiūrų įtaką, pirmiausia pasireiškiančią ugdytojų ir ugdytinių edukacinių lūkesčių ir pažiū-rų kaita. Atsižvelgiant į tyrimo metu diagnozuotą lankstaus mokymo(si) poreikį, darytina išvada, jog vertėtų parengti efektyvias modulinio mokymo(si) priemones, skirtas ne tik standartiniams ir individualiems besimokančiųjų poreikiams patenkinti, bet ir skatinančias teigiamas nuostatas, kūrybiškumą, savasties išsaugojimo viltį.