Straipsnyje analizuojamos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo humanizavimo galimybės per kūno kultūros pamokas. Esant blogam mikroklimatui klasėje ir mokykloje, komplikuotai sąveikai su mokytojais ir draugais, vaikai patiria liūdesio ir prislėgtumo būseną, jaučiasi nelaimingi ir vieniši, todėl norint humanizuoti jaunesniojo mokyldinio amžiaus vaikų fizinį ugdymą būtina sužinoti, kaip vaikai vertina dabartinę kūno kultūros pamokų situaciją. Tyrimo objektas — Klaipėdos miesto jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo humanizavimo galimybės per kūno kultūros pamokas. Tyrimo metodas - anketinė apklausa

Šiandien dominuojanti paauglių sveikatą žalojanti elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais – rūkymu, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimu ir pan., o jų sveikatai nepalankus elgesys dažnai siejasi su labiau išreikštu agresyvumu. Vaikinų sveikatai nepalankaus elgesio – rūkymo, alkoholio vartojimo ir neracionalios mitybos – rodikliai yra reikšmingai aukštesni nei merginų, tačiau, analizuojant atskirus agresyvumo komponentus, vaikinams labiau nei merginoms yra būdinga fizinė agresija. Teoriniu aspektu apžvelgus aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius paaiškėjo, kad tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimas yra glaudžiai susijęs su mokinių agresyviu elgesiu ir patyčiomis mokykloje bei tampa aktualia šiandiene problema, turinčia reikšmingos įtakos paauglių tolesnei raidai bei socialinei gerovei. Todėl šiuo tyrimu ir buvo siekta išsiaiškinti sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius bei sąsajas su jų agresyviu elgesiu. Tyrimo tikslas – ištirti sportuojančių ir nesportuojančių Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius bei jų sąsajas su agresyviu elgesiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius. 2. Išanalizuoti aukštesniųjų klasių mokinių agresyvų elgesį. 3. Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius bei jų sąsajas su agresyviu elgesiu. Tiriamųjų imtis buvo sudaryta remiantis netikimybine, patogiąja tiksline atranka. Tiriamųjų imtį sudarė N = 68 Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai: vaikinai (N = 43) ir merginos (N = 25), besimokantys 1–4 gimnazijos klasėse. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (apklausa raštu naudojantis ASEBA klausimynu), statistinė duomenų analizė. Emociniams ir elgesio ypatumams įvertinti buvo naudotas 11–18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YSR 11/18, angl. Achenbach System of Empiricalli Based Assesment – Youth Self Report). Aukštesniųjų klasių mokinių žalingiems įpročiams įvertinti tyrime buvo naudoti teiginiai iš YSR 11/18 klausimyno: be tėvų leidimo vartojamas alkoholis; tabako rūkymas, kramtymas ar uostymas; alkoholio, narkotikų arba vaistų vartojimas nemedicininiais tikslais. Tyrimo metu nustatyta, kad sportuojantys vaikinai dažniau nei jų nesportuojantys bendraamžiai įsitraukdavo į muštynes (p < 0,05). Sportuojančios merginos dažniau nei nesportuojančios jų bendraamžės buvo linkusios ginčytis su aplinkiniais, reikalavo daugiau dėmesio sau (p < 0,05). Dauguma (82,4 %) Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių be tėvų leidimo niekada nevartojo alkoholio, tačiau kartais be tėvų leidimo vartojo alkoholį 28,6 % sportuojančių merginų, kurios buvo linkusios agresyviai elgtis nei jų bendraamžės. Daugumos (75,5 %) Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos paauglių teigimu, jie niekada nerūkė, nekramtė ir neuostė tabako, tačiau 28,6 % nesportuojančių vaikinų dažnai ir 16,2 % sportuojančių vaikinų bei 20,0 % nesportuojančių merginų kartais rūkė, kramtė ar uostė tabaką ir buvo agresyvesni nei jų bendraamžiai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma (88,2 %) Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių niekada nevartojo alkoholio, narkotikų arba vaistų nemedicininiais tikslais, tačiau 28,6 % nesportuojančių vaikinų nurodė, kad kartais vartojo alkoholį, narkotikus arba vaistus nemedicininiais tikslais bei buvo linkę agresyviai elgtis.

Mokslinėje literatūroje dažnai aptinkamos publikacijos, nagrinėjančios suaugusių boksininkų rengimą, tačiau retai analizuojamos ir tiriamos jaunųjų boksininkų atrankos, technikos mokymo, treniravimo ir varžybinės veiklos problemos. Daug dėmesio bokse skiriama sportininkų fizinių ypatybių lavinimui, nes nuo jų išugdymo lygio priklauso ir boksininkų varžybinės veiklos rezultatai. Sėkmę bokse lemia daugelis veiksnių: fizinis, psichologinis boksininko pasirengimas, geras technikos ir taktikos veiksmų bei jų derinių įvaldymas. Nemaža dalis sportinės sėkmės bokse priklauso ir nuo sportininkų organizmo fiziologinių mechanizmų, lemiančių judesių atlikimo efektyvumą. Tačiau šiame kontekste itin reikšmingas tampa jaunųjų boksininkų pradinis fizinis ir techninis ugdymas bei jų fizinio pajėgumo vertinimas, kuris leidžia nustatyti sportininkų fiziologines galimybes, stebėti jų organizmo pokyčius ir vertinti taikomų fizinių krūvių efektyvumą. Todėl šiuo straipsniu buvo bandoma užpildyti spragą pristatant naujų 16–18 metų amžiaus boksininkų fizinio pajėgumo tyrimų duomenis. Tyrimo objektas – Vakarų Lietuvos 16–18 metų amžiaus boksininkų fizinis pajėgumas. Tyrimo tikslas – ištirti Vakarų Lietuvos 16–18 metų boksininkų fizinį pajėgumą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Klaipėdos ir Šilutės 16–18 metų boksininkų fizinį pajėgumą. 2. Palyginti Klaipėdos ir Šilutės 16–18 metų boksininkų fizinio pajėgumo rezultatus su Eurofito testų referentinėmis skalėmis. Tyrimo metu buvo taikyti šie tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (testavimas) ir statistinė duomenų analizė. Tyrimas buvo vykdomas 2018 m. pavasarį. Tiriamųjų imtį sudarė Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ (n = 24) ir Šilutės bokso klubo „Kovotojas“ (n = 22) 16–18 metų boksininkai. Tyrimo metu analizuojant gautus 16–18 metų boksininkų fizinio pajėgumo tyrimo rezultatus nustatyta, kad lyginant Klaipėdos boksininkų fizinio pajėgumo rezultatus su Šilutės tiriamųjų rezultatais, jie buvo pakankamai panašūs, išskyrus 3 km bėgimo testą, kur geresnius 3 km bėgimo rezultatus pademonstravo Klaipėdos boksininkai (p < 0,05). Tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek Klaipėdos, tiek ir Šilutės boksininkai pasižymėjo geresne pusiausvyra, greitesniu galūnės greičiu, geresniu šoklumu, geresne rankų ir pečių raumenų ištverme bei vikrumu nei to paties amžiaus Lietuvos XII klasių vaikinai, tačiau tiek Klaipėdos, tiek Šilutės boksininkai buvo mažiau lankstūs nei jų Lietuvos bendraamžiai.

Straipsnyje analizuojama pedagogų nuomonė apie agresyvaus mokinių elgesio apraiškas ir galimas jų pasekmes – AMOK. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pedagogų nuomonę apie agresyvų mokinių elgesį ir galimas jo pasekmes – mirtinai pavojingus smurto išpuolius – AMOK. Uždaviniai: 1. Ištirti Klaipėdos „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogų nuomonę apie agresyvų mokinių elgesį ir mokytojų veiksmus susidūrus su tokiu mokinių elgesiu; 2. Išsiaiškinti Klaipėdos „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogų nuomonę, ar agresyvus mokinių elgesys gali išprovokuoti mirtinai pavojingus smurto išpuolius – AMOK. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (anketinė apklausa raštu), statistinė duomenų analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijose egzistuoja agresyvaus mokinių elgesio problema, o dėl nuolatinių mokinių patyčių bei agresijos ir kitose Lietuvos mokyklose gali susidaryti sąlygos kilti mirtinai pavojingiems smurto išpuoliams – AMOK. Daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių mokytojų nuomone, mokyklose egzistuoja agresyvaus mokinių elgesio problema, o vaikai norėdami būti populiarūs ir sulaukti daugiau aplinkinių dėmesio dažnai elgiasi agresyviai.

Straipsnyje teoriniu aspektu apžvelgiami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymo ypatumai, analizuojami vaikų ir tėvų humaniški tarpusavio santykiai bei jų įtaka vaikų elgesiui kūno kultūros pamokose. Šeima yra svarbiausia vaiko mikroaplinka, daranti reikšmingą įtaką jo asmenybės raidai, priklausanti nuo tėvų ir vaikų tarpusavio sąveikos, ji yra svarbi formuojant vaikų humanišką elgesį. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip kūno kultūros pamokose efektyviai tęsti šeimoje pradėtą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymą. Tyrimo tikslas – ištirti humaniškus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ir tėvų tarpusavio santykius. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinė analizė, anketinė apklausa, ugdomasis eksperimentas, matematinė statistika. Anoniminės anketinės apklausos būdu buvo tiriami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų humaniški tarpusavio santykiai bei jų įtaka vaikų elgesiui kūno kultūros pamokose. Tiriamųjų imtis – atsitiktinė, t. y. visos mokyklos turėjo tam tikrą tikimybę, nelygią nuliui, patekti į šią imtį, o reprezentatyvioji imtis buvo formuojama atsitiktinės atrankos būdu. Buvo sudarytas Klaipėdos miesto mokyklų sąrašas ir iš jo atsitiktine tvarka atrinkta kas trečia mokykla. Taip atsitiktinės atrankos būdu buvo pasirinktos dvi Klaipėdos miesto mokyklos. Analogišku būdu minėtose mokyklose buvo pasirinktos E ir K grupės respondentų klasės. Ugdomajame eksperimente dalyvavo 163 Klaipėdos miesto dviejų mokyklų mokiniai. Buvo sudarytos dvi homogeninės tiriamosios grupės. Eksperimentinėje (E) grupėje buvo 81 vaikas, kontrolinėje (K) – 82 vaikai. Tyrimo metu dviejose Klaipėdos miesto mokyklose vykdyta vaikų ir jų tėvų anketinė apklausa. Vaikams buvo pateiktos anketos, sudarytos iš 16 klausimų, jų tėvams anketos buvo sudarytos iš 11 klausimų. Ugdomojo eksperimento metu mūsų parengtą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymo(si) kūno kultūros pamokose programą įgyvendino E grupės mokytojai, kurie patys dalyvavo ją rengiant, su programa supažindino vaikų tėvus ir kūno kultūros pamokose ugdė E grupės vaikų humaniškumą. Apibendrinus vaikų ir tėvų humaniškų tarpusavio santykių tyrimo rezultatus nustatyta, kad po ugdomojo eksperimento E grupės tėvai savo vaikams tapo jautresni ir dėmesingesni, dažniau vaikus išklausydami, pradžiugindami, paguosdami ir jiems padėdami. Tėvų pastangos savo vaikams visada sakyti tiesą, pripažinti savo kaltę suklydus, laikytis duoto žodžio turėjo teigiamą poveikį vaikų jautrumui, atvirumui ir atsakingumui bendraujant su aplinkiniais, o tai lėmė vaikų apsisprendimą humaniškai elgtis, humanišką jų elgesį šeimoje ir kūno kultūros pamokose. Vaikai, kurie namuose tėvų buvo auklėjami puoselėjant humanistines vertybes, kūno kultūros pamokose su kitais klasės vaikais dažniau elgėsi humaniškai.

Straipsnyje aptariama paauglių agresyvumo mokykloje bei už jos ribų problema, analizuojama sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresija. Tyrimo tikslas – ištirti sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresiją. Uždaviniai: 1. Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresiją. 2. Palyginti ir išanalizuoti sportuojančių bei nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresiją. Hipotezė: tarp sportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių agresija pasireiškia dažniau nei tarp nesportuojančių mokinių. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (apklausa raštu naudojantis ASEBA klausimynu) ir statistinė duomenų analizė. Mūsų išsikelta hipotezė pasitvirtino tik iš dalies, kadangi dažniau agresyviu elgesiu pasižymėjo nesportuojantys aukštesniųjų klasių mokiniai.

Boksininkų sporto rezultatai ir jų sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau labiausiai nuo sportinio rengimo veiksmingumo. Daugiametis treniruotės procesas yra pakankamai sudėtinga sistema, kurią valdyti galima naudojant įvairias kontrolės rūšis, formas, priemones ir metodus. Tačiau daugiausia dėmesio bokse skiriama su judėjimo galimybėmis susijusiam sportininkų fiziniam pajėgumui, kadangi nuo jo iš esmės priklauso ir boksininkų rezultatai varžybinėje veikloje. Mokslinių tyrimų, analizuojančių boksininkų fizinį pajėgumą, nėra daug, todėl šiame straipsnyje ir buvo aktualu paanalizuoti suaugusių boksininkų fizinio pasirengimo ypatumus bei ištirti jų fizinį pajėgumą. Tyrimo objektas – Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ suaugusių boksininkų fizinis pajėgumas. Tyrimo tikslas – ištirti Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ suaugusių boksininkų fizinį pajėgumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ suaugusių boksininkų fizinį pajėgumą. 2. Palyginti Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ tirtų sportininkų fizinio pajėgumo rezultatus su Lietuvos gyventojų referentinėmis skalėmis. Tyrimo metu buvo taikyti šie tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (testavimas) ir statistinė duomenų analizė. Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. vasario–balandžio mėnesiais Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ salėje ir Klaipėdos miesto centriniame stadione. Siekiant ištirti suaugusių boksininkų fizinį pajėgumą buvo pasitelkti šie tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (testavimas) ir statistinė duomenų analizė. Tyrime savanoriškai sutiko dalyvauti 44 Klaipėdos bokso klubo „Čempionas“ boksininkai. Testuojant tiriamuosius buvo atlikti šie fizinio pajėgumo testai: „Sėstis ir gultis“, prisitraukimai prie skersinio, „Sėstis ir siekti“, plaštakos suspaudimas, šuolis į tolį iš vietos, „Flamingo“ testas, rankų lenkimas ir tiesimas gulint, 10 × 5 m bėgimas šaudykle, 3 km bėgimas. [...]

Asmens gebėjimas konstruktyviai elgtis įvairiose socialinėse situacijose, laikytis visuomenės taisyklių ir normų nepažeidžiant kitų žmonių teisių ir laisvių bei mokėjimas bendrauti pasirenkant tinkamas bendravimo priemones lemia sėkmingą prisitaikymą visuomenėje ir visavertį ugdymąsi. Tačiau paaugliai mokykloje susiduria ir su įvairiais negatyviais socialiniais reiškiniais, kurie yra neišvengiami, o agresyvus mokinių elgesys prieš bendraamžius ar net prieš mokytojus yra realiai mokykloje egzistuojantis reiškinys, atspindintis šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius procesus. Agresija suprantama kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo rodymas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu, o jos raiška neatsiejamai susijusi su kiekvieno individo pastangomis įveikti įvairias konfliktines situacijas ir kliūtis siekiant užsibrėžtų tikslų bei prisitaikyti prie nuolat kintančios visuomenės. Todėl išsikėlėme tyrimo tikslą – ištirti aukštesniųjų klasių mokinių elgesio sunkumus mokykloje. Tyrimo tikslui įgyvendinti buvo suformuluoti uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu apžvelgti mokinių elgesio sunkumų priežastis. 2. Nustatyti Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių elgesio sunkumus mokykloje. Tyrimo metu taikyti metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (apklausa raštu naudojantis ASEBA ir YSR 11/18 (Achenbach, Rescorla, 2001) klausimynu) ir statistinė duomenų analizė. Tiriamųjų imtis buvo sudaryta remiantis netikimybine, patogiąja tiksline atranka. Tiriamųjų imtį sudarė N = 68 Klaipėdos miesto „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai. [...]