Straipsnyje analizuojama Kulturverbando (vok. Kulturverband der Deutschen Litauens, toliau – KV), svarbiausios Lietuvos vokiečių organizacijos, ryšiai su Vokietija 1933–1940 m. Apžvelgiamas KV bendradarbiavimas su revanšistinėmis Vokietijos organizacijomis, nagrinėjama, kokią įtaką Vokietijos institucijos darė ne tik KV veiklai, bet ir visai Lietuvos (be Klaipėdos krašto) vokiečių bendruomenei. Lietuvos saugumo institucijų dokumentų analizė parodė, jog KV veikėjų bendradarbiavimo su Vokietija stebėjimas buvo sustiprintas nuo 1931 m. Straipsnyje išskiriama KV nelegali veikla: sukarinto tipo nacistinių organizacijų steigimas, nelegalios spaudos platinimas, nacistinė agitacija, slaptų duomenų perdavimas Vokietijai.Atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos vokiečių bendruomenė buvo politiškai aktyvi ir nelojali Lietuvai. 1933–1940 m. KV darė didžiulį poveikį Lietuvos vokiečių politinėms pažiūroms.

Straipsnyje remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais bei atliktais tyrimais nagrinėjama nacistinių organizacijų veikla Klaipėdos krašte ir Lietuvos saugumo policijos pastangos kontroliuoti nacistinį judėjimą infiltruojant savus agentus. Analizuojama Lietuvos saugumo policijos agentų suteikta informacija apie nacistinių organizacijų struktūrą, aktyvą ir jų ryšius su Vokietija. Išryškinama Lietuvos saugumo policijos kova prieš nacistų antivalstybinį darbą, Vokietijos žvalgybos užverbuotų agentų, radikalų grupių veiklą, atskleidžiant jų parengtų sukilimų ar pučų planus. Įvertinamas Valstybės saugumo policijos pasirengimas išaiškinti ir neutralizuoti Vokietijos agentūrinį tinklą, veikusį nacistinėse organizacijose Klaipėdos krašte.

Straipsnyje, remiantis istorijos šaltiniais, periodika bei jau atliktais tyrimais analizuojamos priežastys, dėl kurių Lietuvos vokiečių Kulturverbando aktyvistai buvo nuolat stebimi Lietuvos saugumo organų bei traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už įvairius įstatymų pažeidimus. Nagrinėjama, kiek Lietuvos vokiečių 1933–1940 m. tapo Vokietijos agentais ir bendradarbiavo su įvairiomis Reicho institucijomis. Atskleidžiamos Lietuvos saugumo pastangos užverbuoti informatorių tarp Lietuvos vokiečių bei nustatyti, kiek Kulturverbando narių baigė specialius kursus ir tapo Vokietijos slaptųjų tarnybų bendradarbiais. Lietuvos saugumo organai vykdė tautininkų politiką stengdamiesi neutralizuoti visus potencialius vidaus priešus. Panaši praktika buvo taikoma Latvijoje, Estijoje, Čekoslovakijoje ir kitose šalyse, todėl XX a. 4-ojo dešimtmečio Lietuvos visuomenė iš esmės pritarė vokiečių organizacijų kontrolei.

Straipsnyje remiantis archyviniais šaltiniais bei periodika nagrinėjama lietuvių tautinės bendruomenės veikla ir teisinė padėtis Rytų Prūsijoje XX a. 3–4 dešimt-mečiuose. Aptariamas Lietuvos valstybinių institucijų ir konsulatų Tilžėje ir Karaliaučiuje vaidmuo lietuvių bendruomenės veikloje. Atskleidžiami lietuvių tautinės diskriminacijos pavyzdžiai. Analizuojama Lietuvos inteligentijos parama lietuvių bendruomenės siekiui išlaikyti tautinį tapatumą bei kultūros paveldą Rytprūsiuose.

Straipsnyje, remiantis periodika bei jau atliktais tyrimais, analizuojama nacionalsocializmo ideologijos sklaida Lietuvos visuomenėje. Siekiant išsiaiškinti domėjimosi nacionalsocializmu šaknis, analizuojami XX a. 3–4 dešimtmečių lietuvių visuomenės veikėjų straipsniai apie nacionalsocializmo ideologijos įtaką Lietuvos piliečiams ir šios ideologijos teorijų keliamą pavojų šalies saugumui. Nacionalsocializmo ideologija anuomet sulaukė gausios kritikos. Šiuo metu nacizmas išgyvena tam tikrą renesansą ne tik Vakarų Europoje, bet ir daugelyje posovietinių valstybių. Autorė atskleidžia, kokias visuomenines problemas Lietuvoje kelia ksenofobijos, rasizmo ir antisemitizmo propagavimas radikalų organizacijose. Nacizmo atgimimas Lietuvoje pirmiausia siejamas su visuomenės socialinėmis problemomis ir istorijos nežinojimu.

Straipsnyje, remiantis šaltiniais, analizuojamas moterų dalyvavimas Lietuvos sportiniame gyvenime XX a. 3–4-ajame dešimtmetyje. Analizuojama moterų iniciatyva kurti moterų sporto organizacijas, dalyvauti varžybose, siekti rezultatų, reprezentuojant Lietuvą sporto turnyruose. Tiriama Kūno kultūros rūmų įtaka bei tautininkų fizinio auklėjimo propaganda ne tik moterų sportui, bet ir visuomenės požiūriui į sportuojančią moterį. Atskleidžiami ryškiausi moterų sporto pasiekimai bei supažindinama su veikliausių sporto organizatorių darbais. Analizuojami tautininkų politikos sporto atžvilgiu ypatumai, kurie 4-ajame dešimtmetyje susiaurino galimybes moterims savarankiškai organizuotis ir spręsti su moterų sportu susijusias problemas.