Jau maždaug trisdešimt metų tyrėjai nagrinėja ryšį tarp savo tapatumo jausmo ir įsitraukimo į sportą, poreikio būti fiziškai aktyviam ir sportinių pasiekimų. Vienas tokių žmogaus savasties konstruktų yra apibūdinamas kaip sportinis tapatumas (angl. athletic identity). Reguliarus ir sveikatai palankus fizinis aktyvumas yra neatsiejamas nuo sportinio tapatumo, kurį būtina ugdyti dar paauglystėje. Paauglių sportinio tapatumo raiška yra svarbi ugdant jaunuolių kūno kultūrą ir sveikatai palankų fizinį aktyvumą visam gyvenimui. Be to, tikėtina, kad fizinis asmenybės brandinimas siejasi ir su emocine paauglių branda. Tyrime dalyvavo 7–9 klasių 13–16 metų (amžiaus vidurkis 14,75 ± 1,11 m.) 452 mokiniai, iš jų 241 mergina (53,3 %) ir 209 vaikinai (46,2 %). Vaikinų (amžiaus vidurkis 14,79 ± 1,06 m.) ir merginų (amžiaus vidurkis 14,69 ± 1,15 m.) pasiskirstymas pagal amžių (t, p = 0,431) ir mokymosi klasę reikšmingai nesiskyrė (c2, p = 0,238). Naudotas Sportinio tapatumo klausimynas paaugliams (angl. Athletic Identity Questionnaire for Adolescents, Anderson et al., 2007), kuris buvo sudarytas remiantis C. B. Andersono (2004) sportinio tapatumo modeliu. Siekiant atskleisti paauglių mokyklos baimės įveikos strategijas naudotas Diferencijuotas mokyklos baimės aprašas (DBA) kartu su Baimės įveikos strategijų (ĮV) klausimynu (Rost, Schermer, 2008). Tyrimas vyko 2014–2015 metais trijose Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose, bendradarbiaujant su kūno kultūros mokytojais. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad vaikinų sportinis tapatumas yra ryškesnis nei merginų. Vaikinai yra labiau patenkinti savo sportine kompetencija, fizinis aktyvumas jiems yra svarbesnis, jie geriau vertina tėvų savo fizinio aktyvumo socialinį palaikymą nei merginos. Mokyklos baimę merginos dažniau nei vaikinai įveikia produktyvia darbine veikla, o vaikinai dažniau nei merginos – išsisukinėdami ir sukčiaudami bei atsipalaiduodami. Tiek merginos, tiek vaikinai vienodai dažnai mokyklos baimę linkę įveikti slopindami savo baimę, nukreipdami dėmesį ir sumenkindami situacijos grėsmę. 13–16 metų paaugliai, kurių sportinis tapatumas yra ryškesnis, dažniau mokyklos baimę įveikia produktyvia veikla ir atsipalaiduodami, o tie, kurių sportinis tapatumas yra mažiau ryškus, dažniau mokyklos baimę įveikia sukčiaudami ir išsisukinėdami bei slopindami savo baimę. Vadinasi, siekiant užtikrinti kokybišką mokinių kūno kultūros ugdymą – skatinant ne tik fizinį aktyvumą čia ir dabar, bet ir sportinio tapatumo formavimą, svarbu atsižvelgti į paauglių lytį, įvertinti socialinio palaikymo būti fiziškai aktyviam paaugliui svarbą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad paauglių sportinio tapatumo ugdymas reikšmingai siejasi ir su mokyklos baimės įveikos strategijomis.