Straipsnyje analizuojamos pagrindinės etniškai mišrių šeimų kūrimo priežastys. Aptariamas visuomenės požiūris į šias šeimas bei apžvelgiami esminiai trikdžiai, adaptuojantis naujoje aplinkoje. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, atskleista, kad meilė vis dėlto išlieka pagrindiniu motyvu kuriant skirtingų kultūrų šeimą. Iškelta prielaida, kad abiejų sutuoktiniųkultūrų sankirta sukuria naują, savitą kultūrą.

Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi socialiniai veiksniai, lemiantys nepilnamečių nusikalstamumo priežastis. Pasiremiant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose atlikto tyrimo rezultatais, nustatyti pagrindiniai socialiniai veiksniai ir priežastys, nulėmusios nepilnamečių teisės pažeidimus. Šie veiksniai svarbūs teisiniu ir sociopedagoginiu požiūriu. Teisiniu požiūriu svarbu, nes teismas, aiškindamasis nepilnamečių padarytas nusikalstamas veikas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas atitinkamą bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, supančią aplinką, artimųjų ir jo paties charakteristikas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741). Tokia pozicija yra ir tarptautiniuose teisės aktuose, pateikiančiuose baudžiamosios teisės privalomas ar rekomendacinio pobūdžio nuostatas: „tinkamai ištiriami biografijos faktai ir aplinkybės, kuriomis nepilnametis gyvena, arba sąlygos, kuriomis padarytas pažeidimas“ (Jungtinių Tautų standartinės minimalios teisingumo vykdymo nepilnamečiams taisyklės (Pekino taisyklės) 16 str.). Taigi vis daugiau dėmesio skiriama ne vien nusikalstamai veikai, bet ir veikos priežastingumui ištirti. Sociopedagoginiu požiūriu socialinių veiksnių analizė gali padėti kompleksiškai spręsti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos klausimus įtraukiant visus ugdymo proceso dalyvius, mokyklos bendruomenę: pedagogus, mokyklos administraciją, socialinius pedagogus, psichologus, teisėsaugos pareigūnus, tėvus ir pačius vaikus. Straipsnyje analizuojami svarbiausi nepilnamečių nusikalstamumo Lietuvoje priežastingumo socialiniai veiksniai ir įvertinama jų įtaka nepilnamečių nusikalstamumui.

Straipsnyje, remiantis kiekybinio tyrimo rezultatais ir mokslinės literatūros analize, atskleidžiamos pagyvenusių žmonių, dalyvaujančių Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ veikloje, socialinio aktyvumo galimybės. Nagrinėjama gyventojų demografinio senėjimo proceso apibrėžtis ir rodikliai. Supažindinama su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pagrindiniais veiklos tikslais ir uždaviniais. Šiandien pagyvenę žmonės gali tikėtis gyventi ilgą amžių, neprarasdami galimybių išnaudoti savo laisvalaikį pažinimo, bendravimo, užimtumo interesams tenkinti. Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ yra viena geriausiai atspindinčių pagyvenusių žmonių socialinio aktyvumo galimybes Lietuvos visuomenėje.

Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai. Viena iš prioritetinių vaiko globos formų – vaiko globa šeimynoje, kurioje stengiamasi vaikui užtikrinti tokias sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, 2003). Šio straipsnio tikslas – aptarti vaiko globos šeimynoje ypatumus. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama šeimynos atsiradimo prielaidos, steigimo ir finansavimo mechanizmas; antroje – empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys šeimynų globėjų kompetencijos globojant vaikus raišką.

In this article juvenile organized crime causes were revealed and crime prevention guidelines were presented together with the identification of juvenile organized crime prevention problems. This article’s objective is the investigation of juvenile organized crime prevention possibilities. The comparative analysis between research literature and official documents has been made in order to reveal objective of this study. Summation method has been applied to summarize and identify problems of juvenile organized crime prevention. Semi-structured interview was applied in order to figure out what kind of assistance and prevention are provided to juveniles which participated in organized crime. Research literature analysis allowed to presume that there is no separate methodology for preventing juvenile organized crime. In most of cases it’s purposeful, systematic and organized implementation of few ways of crime prevention. Juvenile organized crime prevention problems were identificated: inadequate application of early-stage prevention, insufficient management skills when organizing and applying prevention mechanism and universal method problem which is hardly orientated for individual juvenile needs.

In the article foster families are presented as participants of social relationship. Making references to content analysis of scientific literature, civil law, periodicals and pilot experiment the attitudes of participants of foster families to foster families as an institution, their mission and connections are revealed. Foster families are seen as an alternative to governmental institutional care and have all features of the third economical sector. In Lithuania foster families exist for more than 20 years, they have undergone many changes. The tendency of partnership was expressed recently by establishing associations of foster families, which represent cases of common interests. Associations do not only supply foster families with necessary information and educational support, but they have a potential to developing entrepreneurship.

In this study the peculiarities of school mediation is presented, the possible performance benchmarks of a social pedagogue while applies the mediation in his work are discussed. Goal of this study – to research the application of mediation in a social pedagogue’s work. It was achieve by means of comparative analysis of documents and scientific literature. Analysis of scientific literature allowed hypothesize that conflicts in school may be effectively managed when the social pedagogue applies the mediation in his work. However, the fact is that in Lithuania the social pedagogues don’t put in to practice the school mediation. During analysis of documents and scientific literature were identified these potential roles of social pedagogue’s who applies the mediation in his work: the coordinator of peer mediation program, who directs the participants of the conflict to mediation; the mediator who decides the schoolchildren(s) and teacher(s) conflicts or peer violence; the mediator between the child and family, the child and the child’s state institutions.

Šeimos mokomojo dalyko (šeimos tyrimo ir konsultavimo, šeimos filosofijos, šeimos pedagogikos) dėstymas universitete leidžia teigti, kad studentai kompetentingai apibrėžia šeimą tik prieš tai atlikę intelektines ir didaktikos reikalavimus atitinkančias užduotis. Po parengties studentų parašytos šeimos apibrėžtys liudija įvykusį teigiamą emocinį ir racionalų poslinkį: didesnė socialinio ir intelektinio kontekstų vienybė, labiau pabrėžiama sakramentinė santuoka, daugiau pasikliaujama savo mintijimu, šeimų apibrėžtys turi daugiau sandų, turtingesnė jų verbalinė raiška. Studentai – intencionalūs interpretatoriai, aukštai vertinantys vyro ir moters santuokinę darną. Šeima traktuojama kaip metafizinis fenomenas – negali būti tik vienos ir teisingiausios apibrėžties.