Pasauliniu mastu, reaguojant į COVID-19 pandemiją, įvykęs itin greitas perėjimas nuo įprasto kontaktinio prie nuotolinio mokymosi suponavo poreikį ištirti tėvų patirtis padedant savo vaikams mokytis nuotolinio mokymosi aplinkoje. Dėl pasaulinės pandemijos organizuotas nuotolinis ugdymas tapo didžiuliu išbandymu daugeliui tėvų visame pasaulyje. Su kilusiais iššūkiais, sujaukta kasdiene rutina buvo bandoma susidoroti pasitelkiant įvairias priemones ir būdus. Šių iššūkių, su kuriais susidūrė tėvai ugdant savo atžalas nuotoliniu būdu, analizė yra labai svarbi ir reikšminga, nes gali padėti švietimo politikos formuotojams priimti tam tikrus sprendimus, padėsiančius pašalinti mokinių mokymosi rezultatams įtakos galinčias turėti kliūtis. Temos problematika inspiravo probleminį klausimą: su kokiais iššūkiais susidūrė pirmos klasės mokinių tėvai padėdami vaikams mokytis nuotoliniu būdu? Atliktų mokslinių tyrimų analizė parodė, kad pradinių klasių mokinių tėvai daugiau laiko praleido su vaikais pandemijos laikotarpiu namuose, buvo labiau įsitraukę į mokymosi ir mokymo procesą skaitmeninėje aplinkoje, nuolatos sekė bei analizavo savo vaikų mokymo(si) eigą. Tačiau šis „įsitraukimas“ tėvams buvo nelengvas, nes reikėjo vaikui skiriamą dėmesį ir pagalbą derinti su darbinėmis veiklomis, ieškoti būdų ir priemonių suprantamesniam mokymo medžiagos išaiškinimui.