Straipsnyje gvildenami šaunamojo ginklo panaudojimo sulaikant asmenis ar transporto priemones teisiniai standartai ir aktuali teismų praktika. Autorius ypatingą dėmesį skiria tiek faktiniam, tiek ir teisiniam pagrindui panaudoti šaunamąjį ginklą, kai siekiant nutraukti daromą teisės pažeidimą reikia sulaikyti asmenis ar transporto priemones. Analizuojama kasacinės instancijos teismo praktika, susiformavusi vertinant teisėtumą žalos, padarytos policijos pareigūno, kuris panaudoja šaunamąjį ginklą stabdydamas transporto priemonę, bei aptariamos šio teismo suformuotos tokių situacijų vertinimui reikšmingos aplinkybės.

Straipsnyje bandoma nubrėžti ribą tarp ekonominės veiklos rizikos bei pasitikėjimo verslo partneriais ir baudžiamosios atsakomybės. Autorius parodo, kad ši riba kol kas pavojingai neaiški, paliekanti daug laisvės interpretacijoms. Baudžiamosios teisės ir verslo santykis tampa neatsiejamu junginiu, kurį būtina įvertinti baudžiamosios justicijos požiūriu.