Lietuvoje stebimas vis dar aukštas vaikų ir paauglių elgesio ir emocijų sunkumų lygis, pasireiškiantis beveik nemažėjančiu patyčių mastu mokyklose, savižudybių atvejais, žema mokinių mokymosi motyvacija ir mokyklos nelankymu. Psichologinės pagalbos paskirtis ugdy-mo įstaigoje– stiprinti bei ugdyti mokinių psichologinę sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą. Prevencinių programų ir taikomojo pobūdžio tyrimų vykdymas yra viena iš svarbiausių mokyklos psichologo veiklos sričių edukacinėje bendruo-menėje, stiprinant mokinių psichologinę sveikatą ir gerovę.Pristatomas paauglio emocinės ir socialinės sveikatos tyrimas Lietuvoje. Tyrimo tikslas. Ištirti 12–18 metų paauglių emocinę ir socialinę sveikatą, nustatyti skirtumus pagal amžių ir lytį. Tyrimo metodai:literatūros teorinė analizė, anketinė apklausa (Socialinės ir emocinės sveikatos klausimynas), statistiniai metodai (Microsoft Excel ir SPSS programa). Tiriamieji.Nuo 12 iki 18 metų amžiaus 1 628paaugliai iš 13 Lietuvos miestų ir 16 mokyklų. Ty r i m o i š v a d o s. Stebimi paauglių emocinės ir socialinės sveika-tos dispozicijų išreikštumo skirtumai lyties ir amžiaus aspektu. Tyrimo rezultatai yra reikšmingi paauglio pozityviosios raidos kontekste, prisideda prie mokinių psichologinės rizikos mažinimo, žmogiškųjų stiprybių vystymosi bei socialinės ir emocinės sveikatos ugdymo mokykloje.

Non-decreasing extent of bullying, increasing rates of various dependencies and suicides, high level of adolescents’ behavioural and emotional problems are observed in Lithuanian schools at present. Academic literature sources have revealed that adolescents’ mental health is mainly researched from the deficitoriented perspective, i.e. factors under research are related to various impairments, encountered difficulties or their risk. It is particularly important to conduct research on the positive adolescent development, its strengths, emotional and social areas of health that can be developed. The present research emphasizes a positive development of youth and social emotional aspects of such development. Aim. To investigate differences in adolescents’ social and emotional health and empathy by age and gender in the Lithuanian sample. Method. Social and Emotional Health Survey (Furlong et al., 2014) and Interpersonal Reactivity Index (IRI) (Davis, 1980). The sample: 600 adolescents (12–18 year olds) from various Lithuanian schools. Research results and conclusions. The scores of SEHS–S scales of belief-in-self and engaged living are statistically significantly higher in the group of junior adolescents (12–15 year olds) and those of empathy (IRI) are higher among senior adolescents (16–18 year olds); significantly higher scores of empathy scales are observed in the group of girls compared to boys. The results of the conducted research contribute to the development of expression of school learners’ social and emotional health and empathy.