Straipsnyje atskleidžiamos ankstyvojo vaikų muzikinio ugdymo, kaip pedagoginio reiškinio, sociokultūrinės ir pedocentristinės dimensijos. Interpretuojamos dvi ugdymo kaitų įprasminančios pedocentristinės paradigmos: tradicinė ir modernioji. Atskleidžiama jų esmė ir pedagoginių rekonstrukcijų pobūdis ankstyvojo muzikinio ugdymo metu. Interpretuojamos tos pedocentristinės teoiijos, kurių idėjos yra reikšmingos pedagogų požiūrių į ikimokyklinio amžiaus vaikų kaip į aktyvų muzikinio pasaulio dalyvį ir kūrėjų kaitai.