Straipsnyje analizuojamas būsimųjų kineziterapeutų empatiškumas, nustatomas lygis. Tyrime dalyvavo 356 respondentai: 64 Šiaulių universiteto dieninio studijų skyriaus I ir IV kurso specialiosios pedagogikos-kineziterapijos studentai ir 292 Kauno kūno kultūros akademijos dieninio studijų skyriaus I, II, III ir IV kursų kineziterapijos studentai. Empatiškumas buvo tirtas pagal A. Mechrabyeno, N. Epšteino metodiką. Buvo siekiama nustatyti I, II, III ir IV kurso studentų empatiškumo lygį. I, II, III, IV kurso studentų empatiškumo tyrimo rezultatai buvo lyginami įvairiais aspektais: mieste, miestelyje ir kaime gyvenusių respondentų empatiškumo lygiai, priklausomybė nuo lyties ir amžiaus. Analizuojant tyrimo duomenis buvo siekiama nustatyti, ar kinta būsimųjų kineziterapeutų empatiškumo lygis studijų metu. Tyrimo rezultatai parodė, jog aukšto ir vidutinio empatinio lygio studentų yra beveik tolygiai, be to, būsimieji kineziterapeutai turi didelį empatiškumo potencialą, t. y. suvokia savo ir kitų jausmus, yra atviri ir tolerantiški kitų nuomonei, pasaulėžiūrai, nuoširdūs ir norintys padėti kitiems. Būsimųjų kineziterapeutų empatiškumo lygmuo turi tendenciją svyruoti studijų metu. Daugėja vidutinio empatijos lygio studentų, o žemo empatiškumo lygio studentų skaičius turi tendenciją kasmet mažėti, tik paskutiniuose kursuose jis išlieka nepakitęs. III kurse daugiausia aukšto empatiškumo lygio studentų, o II kurse – vidutinio empatiškumo studentų. Žemas empatiškumo lygis būdingas I kurso studentams. Darome prielaidą, jog studijuojant pedagogines, psichologines ir sociologines disciplinas bei atliekant praktiką studentų empatiškumas kasmet šiek tiek turėtų didėti. Pastebėta empatiškumo priklausomybė nuo vietos, kurioje studentai gyveno prieš studijas: aukščiausias empatiškumo lygmuo buvo nustatytas daugumai studentų, atvykusių iš kaimo vietovių; kiek žemesnis empatiškumo lygmuo – miestuose gyvenusiems; dar šiek tiek žemesnis empatiškumo lygmuo nustatytas iš miestelių atvykusiems studijuoti studentams.