3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
Dvasinis tobulėjimas – šeimos tvirtumo pamatasItem type:Publication, [Spiritual perfection as the basic of a strong family]research article[2007][S4][H001][18]SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2007, no. 22(50), p. 7-24Rengiantis kurti šeimą svarbu suvokti, jog šeimos tvirtumą lemia dvasiniai, o ne materialiniai veiksniai. Šiame straipsnyje šeimos tvirtumo pamatas atskleidžiamas per žmogaus dvasinės esmės suvokimą ir dvasinio tobulėjimo praktiką. Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą, t. y. pašaukė jį į būtį iš meilės, kartu pašaukdamas meilei. Meilė, kaip pirmapradis žmogiškosios tikrovės fenomenas, yra svarbus šeimą formuojantis faktorius. Šio straipsnio Teorinio svarstymo dalyje meilės sąvoka tampa žmogaus asmens ir prigimties supratimo raktu. Praktinio svarstymo dalyje aptariamos atskiros meilės rūšys, daugiausia dėmesio skiriant agape meilės sąvokai. Praktinių pratybų dalyje analizuojamas apaštalo Pauliaus „himnas meilei“ (1 Kor 13) kaip dvasinio tobulėjimo praktika. Tikrasis dvasingumas, kuris yra kiekvieno pašaukimo pamatas, pasireiškia gyvenant Dvasioje, gyvenant Dvasia, arba Meile.
104 189 Savęs pažinimas – kelias į Tikrąją TikrovęItem type:Publication, [Self-cognition as a way to True Reality]research article[2007][S4][H001][20]SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2007, no. 23(51), p. 71-90Gyvename įvairiausių daiktų ir reiškinių pasaulyje, dažnai net neprisiliesdami prie Tikrovės. Neapsunkindami savęs nenaudingomis ir varginančiomis mintimis, tikrove laikome tik tai, kas regima ir apčiuopiama, tik tai, kas siejasi su išorine pažanga, asmenine sėkme ir nauda. Sugrįžti į Tikrovę – tai, visų pirma, sugrįžti į save. Savęs pažinimas mus veda gilyn, atveria mūsų pačių esmę. Galiausiai savęs pažinimas tampa Dievo pažinimu arba Tikrosios Tikrovės pažinimu. Straipsnyje ši tema gvildenama pasitelkiant Pradžios knygos pirmuosius skyrius, kuriuose atsiskleidžia tikrasis Dievo ir žmogaus santykis. Akcentuojama pirmapradės nuodėmės samprata, atspindinti Tikrosios Tikrovės ir žmogiškosios esmės praradimą. Praradęs savo esmę, žmogus kontempliuoja iškreiptą Dievo paveikslą. Dievo paveikslas, praradus santykį su Dievu, tampa kančios vieta, kurioje be perstojo patiriamas pražūtingas troškimas tapti kaip Dievas. Buvimas iškreiptoje tikrovėje teigia tik save, žmogus tampa savo paties stabu vis labiau užsisklęsdamas savyje. Atsisakęs būti Dievo paveikslu, žmogus sugrįžta į buvimą „niekuo“. Toks gyvenimas – tai kančios ir mirties simbolis. Sugrįžti į Tikrąją Tikrovę – didžiausias žmogaus troškimas. Kelias Dievo link eina per savęs pažinimą – tikrosios savo esmės suvokimą. Pažinti savo esmę – tai grįžti į pirmapradį santykį su Dievu.
158 545