Šiame straipsnyje yra aptariama J. Ereto studija „Iš mistikos istorijos“, SWTHR (1928, Nr. 2), kurią jos autorius laikė įžanga į „Vokiečių mistinės literatūros istoriją viduriniais amžiais“, taip pat analizuojami J. Ereto raštai apie Henriką Seuse, Elzbietą Stagel ir Joną Taulerį (Heinrich Seuse, Elsbieta Stagel ir Johannes Tauler), išleisti serijoje „Mistinės literatūros studijos“ (1929-1930). Remdamasi J. Ereto studijų analize šio straipsnio autorė atskleidžia XIV amžiaus vokiečių mistikos aktualumą.

The article analyses the concept of nothingness in Eckhart by pointing out to three main categories of it: epistemological, pragmatic and christocentric. The article explains the relationschips between theism and nothingness that can be understood in terms of a twofod kenotic metaphysics, i.e., as a movement, from distinction (Unterschiedenheit) to indistinction (Ununterschiedenheit).