Background. Relationship with authority is a significant social as well as psychological factor which was destructively influenced by the Soviet authoritarian regime. In Western cultures, authority is often neglected while stressing the importance of an individual, and that leads to narcissistic problems. Though relevance of the issue of relationship with authority is acknowledged in contemporary psychology, it has been scarcely studied so far. Thorough conceptualization of the construct of relationship with authority is necessary for both an adequate assessment of it and applicability of the knowledge about the phenomenon in psychotherapy practice. Finding the narcissistic motives in relation with authority would help to handle with narcissism in research as well as in psychotherapy. The aim of the article is to give a comprehensive conception of relationship with authority with regard to its influence on human psyche development. We seek to distinguish levels and modes of this relationship. The final task is to discern specific motives of relationship with authority which are characteristic of narcissism. Methods. Psychodynamic, mostly Analytical, literature has been reviewed and analysed to explore psychological concept of relationship with authority and its part in inner dynamics of narcissism. Results. Authority can be described as a power, reputation or competence attributed to a person, social group or institution. Three levels of relationship with authority can be discerned: relationship with 1) outer authority figures; 2) inner authority; 3) transpersonal authority. Analysis of literature has led to distinguishing such characteristic motives of narcissistic relationship with authority: aggrandizement or depreciating one’s own authority; fright, anger with re-gard to or fight against authority; abusive authoritative stance or excessive submissiveness; idealization or devaluation of authorities. Conclusions. The importance of the specific modes of relationship with authority in narcissism is inferred with recommendations to include the factor into assessment and psychotherapy of narcissism.

Atsižvelgiant į moterų agresijos problemos aktualumą ir nepakankamai ištirtą temą, šiame darbe keliamas tikslas – atskleisti moterų agresijos ir tėvo komplekso sąsajų prielaidas. Tyrimu buvo siekiama nustatyti vyraujantį tėvo kompleksą bei jo savybes, atskleisti tėvo komplekso raišką dabartiniame moterų gyvenime, galiausiai plėtoti komplekso ir agresijos sąsajų sampratą. Tyrime naudota pusiau struktūrinantis pokalbis bei projekcinės piešimo metodikos (H-T-P ir piktogramų metodikos), leidusios atskleisti tiek sąmoningą moterų požiūrį į agresiją, tiek pasąmonines šio elgesio prielaidas. Tiriamisios. Tyrime dalyvavo 20 moterų, už įvairius nusikaltimus atliekančių bausmę Panevėžio pataisos namuose. Remiantis tyrimo rezultatais, galima kelti prielaidas, kad agresyvus moterų elgesys yra susijęs ne su dideliu vidiniu agresyvumu, o veikiau su atsaku į nepatenkintus poreikius, gynyba, kraštutiniu bandymu apsaugoti savo ribas. Analizuojant gelmines šio elgesio prielaidas, paaiškėjo, kad dauguma tyrime dalyvavusių moterų susitapatina su neigiamu tėvo kompleksu, susiformavusiu itin traumuojančiomis vaikystės patirties sąlygomis. Susitapatinimas su tėvo kompleksu reikšmingai modifikuoja daugelį moterų funkcionavimo sferų ir gali būti susijęs su dabartinėmis moterų problemomis tarpasmeniniuose santykiuose, emocinės sferos sutrikimais, nebrandžiais gynybiniais mechanizmais, silpnu ego, neadekvačiu savęs vertinimu bei vienpusišku savęs vaizdu.