Straipsnyje analizuojamas mokyklos vadovų požiūris į sveikatinimo veiklą. Ieškoma priežasčių, kodėl nuo 1992 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinama sveikatos ugdymo programa neduoda laukiamų rezultatų ir besimokančiųjų gyvenimo būdas bei sveikatos rodikliai nesikeičia pozityvia linkme. Straipsnyje akcentuojama, kad sveikatingumo ugdymo veikla gal ir nėra prioritetinė sritis, tačiau mokyklos vadovų požiūris į jos svarbą yra pakankamai palankus; sveikatinimo programos ugdymo ištaigose yra vykdomos, tačiau nenuosekliai. Atskleidžiama mokyklų vadovų nuomonė apie jų mokyklų valgyklose patiekiamus maisto produktus, aptariamos sėkmingo sveikatingumo ugdymo veiklos prielaidos bei pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Straipsnyje nagrinėjama profesinių mokyklų mokinių požiūris į socialinio pedagogo veiklą, pateikiama besimokančiųjų nuomonė apie galimybes bendrauti su socialiniu pedagogu, jo darbo efektyvumą ir reikalingumą profesinėje mokykloje. Analizuojama, į ką mokiniai, susidūrę su sunkumais mokykloje, kreipiasi pagalbos, kaip dalykų mokytojai, grupių auklėtojai ir socialinis pedagogas padeda profesinių mokyklų mokiniams išspręsti jų problemas. Aiškinamasi, iš kur mokiniai sužino, kad jų mokykloje dirba socialinis pedagogas, kokią veiklą jis atlieka, ar mokiniai sulaukia iš jo reikiamos pagalbos. Nagrinėjamos priežastys, kurios skatintų mokinius dažniau kreiptis pagalbos į socialinj pedagogą.