Injuries are an integral part of the sports world. Team sports are characterized by high intensity sports activities and frequent sports injuries. Psychological, post-traumatic recovery is a part of the rehabilitation of trauma, as well as physical recovery, so it is important to understand the subjective experience of athletes in the psychological and social field during the rehabilitation process. In order to understand the subjective experience of athletes during rehabilitation process, a qualitative study design was chosen. This research project addresses the subjective experience of the psychological and social factors of injured male athletes in team sports during the course of the rehabilitation process. The subject of the research is the evaluation of the psychological and social indicators related to the rehabilitation of injured team sports athletes with severe sports trauma during three periods of rehabilitation: between the trauma and medical diagnoses, during treatment, and after the re-commencement of athletic activities. Data were collected using semi-structured interviews. Basing on analyses of previous studies, there were prepared questions, that structured the expressed thoughts of the athletes in order to assess their experiences in different psychological and social dimensions. Validation of the questions was carried out in pilot interviews with two athletes (data were not included in the research data base). The study included six team sports representatives: male players from football, basketball and handball that had experienced severe physical sports injuries and had posttraumatic treatment and rehabilitation and began to participate in sport activities. The analysis of the interview data resulted in a list of topics and sub-topics, the content of which, as well as changes during the different stages of the rehabilitation process, are discussed in the following study [...]

Football is a very dynamic, athletic and emotional game that requires good physical, technical, tactical, and psychological readiness. This game is a team sport that demands athletes’ mutual understanding as well. In order to achieve high performance, this sport needs good moral climate within the team and positive interaction with team coach and players. Until now, we lack studies assessing in complex way the psychological development of young football players. This study analyses sport, social interaction in sport situation, and psychological indicators in complex. The aim is to analyse sports indicators, interaction between coach and players, communication in a team among athletes, and resilience in the 12-14 year old football players group. The object of the study is peculiarities of sport indicators (sport achievements, training time, coaches, number), interaction between coach and players estimates (areas: gnostic, emotional, and communication), formal and informal sociometric status indicators, and resilience, as well as the relationship among estimated indicators in 12-14 year old football players group. [...]

Ryšių tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos (mokykloje, namuose) tyrimas 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse Problema. Siekiant geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą išorinės aplinkos poveikio kontekste, šiame tyrime analizuojamas ir lyginamas paauglių psichinio atsparumo ryšys su palaikančios socialinės aplinkos mokykloje ir namuose įvertinimais. Pagrindinis tyrimo tikslas – aprašyti ryšio tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos (mokykloje, namuose) ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Psichinio atsparumo skalė paaugliams (Resilience Scale for adolescents READ, O. Hjemdal). Pagal skalę įvertinamas bendras psichinio atsparumo ir penkių veiksnių raiškos lygis: asmeninės kompetencijos, socialinės kompetencijos, struktūravimo stiliaus, socialinių resursų, šeimos sutelktumo. Palaikančios socia linės aplinkos skalė (PSAS), susidedanti iš dviejų subskalių, skirtų palaikančiai socialinei aplinkai mokykloje (PSA-M) ir namuose (PSA-N) įvertinti. Socialinės-demografinės mokinių charakteristikos. Tyrimas atliktas 2008 m. birželio mėnesį trijose Kauno miesto mokyklose. Statistinei analizei panaudoti 255 (129 merginų, 126 vaikinų) mokinių atsakymai: 5–7 klasių (n=122) ir 8–10 klasių (n=133). Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai, gyvenantys labiau palaikančioje socialinėje aplinkoje, pasižymi didesniu psichiniu atsparumu, bet 8–10 klasių mokinių grupėje ryšiai tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos įvertinimų yra stipresni, palyginti su atitinkamais ryšiais 5–7 klasių mokinių grupėje. Pagal palaikančios socialinės aplinkos įverčius (PSAS, PSA-M, PSA-N) galima prognozuoti 5–7 ir 8–10 klasių mokinių psichinį atsparumą ir atskirus psichinio atsparumo veiksnius. PSA-N ryšys su 5–7 ir 8–10 klasių mokinių bendru psichinio atsparumo įvertinimu yra stipresnis, palyginti su atitinkamu ryšiu tarp PSA-M ir psichinio atsparumo. Tyrimo metu gauti duomenys padės geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą pagal artimiausią palaikančią socialinę aplinką bei gali būti pritaikomi rengiant prevencines programas.

Problema. Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50 % paauglių jaučia depresijos požymius. Psichinį atsparumą formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sėkmingai įveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paauglių psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomų įvertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomų ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Tiriamieji užpildė Depresijos simptomų įvertinimo klausimyną, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategorijų aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skalę paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O. Hjemdal). Buvo įvertintos tiriamųjų socialinės-demografinės charakteristikos. Tyrimas vyko 2008 metais. Buvo ištirti 255 (129 merginos, 126 vaikinai) 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai iš trijų Kauno miesto mokyklų. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10 klasių merginų grupėje bendras depresijos simptomų įvertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnėmis mokinėmis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10 klasių merginų grupėse yra panašus. 5–7 ir 8–10 klasių vaikinų bendras depresijos simptomų įvertinimas panašus, tačiau psichinis atsparumas 8–10 vaikinų grupėje yra mažesnis, palyginti su jaunesnių vaikinų grupe. Tyrimas parodė, kad 5–7 ir 8–10 klasių vaikinams bei 8–10 klasių merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu, mažiau būdingi depresijos simptomai. Pagal gautus duomenis galima tiksliau diferencijuoti rizikos grupes, numatyti efektyvesnes prevencinių programų poveikio kryptis.