Problema. Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50 % paauglių jaučia depresijos požymius. Psichinį atsparumą formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sėkmingai įveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paauglių psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomų įvertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomų ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Tiriamieji užpildė Depresijos simptomų įvertinimo klausimyną, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategorijų aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skalę paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O. Hjemdal). Buvo įvertintos tiriamųjų socialinės-demografinės charakteristikos. Tyrimas vyko 2008 metais. Buvo ištirti 255 (129 merginos, 126 vaikinai) 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai iš trijų Kauno miesto mokyklų. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10 klasių merginų grupėje bendras depresijos simptomų įvertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnėmis mokinėmis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10 klasių merginų grupėse yra panašus. 5–7 ir 8–10 klasių vaikinų bendras depresijos simptomų įvertinimas panašus, tačiau psichinis atsparumas 8–10 vaikinų grupėje yra mažesnis, palyginti su jaunesnių vaikinų grupe. Tyrimas parodė, kad 5–7 ir 8–10 klasių vaikinams bei 8–10 klasių merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu, mažiau būdingi depresijos simptomai. Pagal gautus duomenis galima tiksliau diferencijuoti rizikos grupes, numatyti efektyvesnes prevencinių programų poveikio kryptis.