Ryšių tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos (mokykloje, namuose) tyrimas 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse Problema. Siekiant geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą išorinės aplinkos poveikio kontekste, šiame tyrime analizuojamas ir lyginamas paauglių psichinio atsparumo ryšys su palaikančios socialinės aplinkos mokykloje ir namuose įvertinimais. Pagrindinis tyrimo tikslas – aprašyti ryšio tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos (mokykloje, namuose) ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Psichinio atsparumo skalė paaugliams (Resilience Scale for adolescents READ, O. Hjemdal). Pagal skalę įvertinamas bendras psichinio atsparumo ir penkių veiksnių raiškos lygis: asmeninės kompetencijos, socialinės kompetencijos, struktūravimo stiliaus, socialinių resursų, šeimos sutelktumo. Palaikančios socia linės aplinkos skalė (PSAS), susidedanti iš dviejų subskalių, skirtų palaikančiai socialinei aplinkai mokykloje (PSA-M) ir namuose (PSA-N) įvertinti. Socialinės-demografinės mokinių charakteristikos. Tyrimas atliktas 2008 m. birželio mėnesį trijose Kauno miesto mokyklose. Statistinei analizei panaudoti 255 (129 merginų, 126 vaikinų) mokinių atsakymai: 5–7 klasių (n=122) ir 8–10 klasių (n=133). Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai, gyvenantys labiau palaikančioje socialinėje aplinkoje, pasižymi didesniu psichiniu atsparumu, bet 8–10 klasių mokinių grupėje ryšiai tarp psichinio atsparumo ir palaikančios socialinės aplinkos įvertinimų yra stipresni, palyginti su atitinkamais ryšiais 5–7 klasių mokinių grupėje. Pagal palaikančios socialinės aplinkos įverčius (PSAS, PSA-M, PSA-N) galima prognozuoti 5–7 ir 8–10 klasių mokinių psichinį atsparumą ir atskirus psichinio atsparumo veiksnius. PSA-N ryšys su 5–7 ir 8–10 klasių mokinių bendru psichinio atsparumo įvertinimu yra stipresnis, palyginti su atitinkamu ryšiu tarp PSA-M ir psichinio atsparumo. Tyrimo metu gauti duomenys padės geriau suprasti paauglių psichinio atsparumo formavimosi procesą pagal artimiausią palaikančią socialinę aplinką bei gali būti pritaikomi rengiant prevencines programas.

Problema. Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50 % paauglių jaučia depresijos požymius. Psichinį atsparumą formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sėkmingai įveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paauglių psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomų įvertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomų ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Tiriamieji užpildė Depresijos simptomų įvertinimo klausimyną, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategorijų aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skalę paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O. Hjemdal). Buvo įvertintos tiriamųjų socialinės-demografinės charakteristikos. Tyrimas vyko 2008 metais. Buvo ištirti 255 (129 merginos, 126 vaikinai) 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai iš trijų Kauno miesto mokyklų. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10 klasių merginų grupėje bendras depresijos simptomų įvertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnėmis mokinėmis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10 klasių merginų grupėse yra panašus. 5–7 ir 8–10 klasių vaikinų bendras depresijos simptomų įvertinimas panašus, tačiau psichinis atsparumas 8–10 vaikinų grupėje yra mažesnis, palyginti su jaunesnių vaikinų grupe. Tyrimas parodė, kad 5–7 ir 8–10 klasių vaikinams bei 8–10 klasių merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu, mažiau būdingi depresijos simptomai. Pagal gautus duomenis galima tiksliau diferencijuoti rizikos grupes, numatyti efektyvesnes prevencinių programų poveikio kryptis.