Bronzos amžiaus pradžios datavimas pagal šiuo metu pateikiamus Lietuvos archeologų duomenis svyruoja 700 metų intervalu. Todėl šiame straipsnyje stengtasi pažvelgti į pereinamąjį iš neolito į bronzos amžiaus laikmetį remiantis naujausių archeologinių, radiokarboninių 14C, archeologinio kraštovaizdžio, palinologinių, zooarcheologinių tyrimų duomenimis ir mėginti nustatyti absoliutinį bronzos amžiaus pradžios laikotarpį bei tuo metu visuomenėje vykusius ekonominius ir socialinius procesus. Minėtų duomenų pagrindu ankstyvąjį bronzos amžių Lietuvos teritorijoje galima datuoti 2000-1700/1650 m. pr. Kr. Be to, šiuo laikotarpiu įvyko esminiai pokyčiai ekonomikoje ir visuomenės struktūros raidoje. Ekonominiai - gamybinio ūkio plėtotės - poslinkiai šiuo laikmečiu buvo patys reikšmingiausi. Jie, skirtingai nuo Vidurio Europos teritorijoje jau neolito laikotarpiu vykusių ekonominių procesų, gana ryškiai vėlavo. Lietuvos teritorijoje ankstyvajame bronzos amžiuje vykusius ekonominius pokyčius galima įvardinti kaip „pavėluotą neolitinę revoliuciją“, kuri Šiaurės Europos bendruomenių gyvensenoje vyko dar viduriniajame-vėlyvajame neolite. To meto bendruomenių viduje vykusią socialinę diferenciaciją žymi prestižiniai daiktai, priklausę bendruomenės diduomenei, bei laidojimo papročiai. Dvasinėje plotmėje tarp gyvulių augintojų ir žemdirbių atsirado supratimas, kad mirtis nėra visko pabaiga, įsigalėjo optimizmas, kuris buvo įprasmintas atgimimo samprata.

Straipsnyje pirmą kartą Lietuvos mokslinėje archeologinėje literatūroje aptariamas Šiaurės Europoje ir Rytų Baltijos šalyse aptiktų Liungbiu tipo rago dirbinių paplitimas, tipologija ir chronologija. Remiantis naujausiais radioanglinio Liungbiu tipo dirbinių datavimo duomenimis, daroma išvada, kad šie įrankiai Rytų Baltijos šalyse buvo naudojami tiek po paskutinio ledyno ištirpimo, tiek prieš jo didįjį išplitimą. Du dirbiniai (Šnaukštai, Klaipėdos r.; Kalnėnai, Jurbarko r.), aptikti Lietuvos teritorijoje, yra kol kas vieninteliai iki paskutinio Nemuno apledėjimo išplitimo aptikti žmonių pagaminti dirbiniai tiek Lietuvoje, tiek Šiaurės Europoje. Atsižvelgiant į radiologinius tyrimus šie dirbiniai buvo naudojami tiek neandartaliečio, tiek vėliau Homo sapiens gyvenimo laikotarpiais. Remiantis naujais Liungbiu tipo dirbinių tyrimų duomenimis, galima suprasti ne tik Lietuvos, tačiau ir viso Rytų Baltijos šalių apgyvendinimo procesą vėlyvojo paleolito laikotarpiu. Atliekant tyrimus buvo remtasi etnokultūrinėmis paralelėmis, susijusiomis su XVIII–XIX a. šiaurės elnių medžiotojų buitimi ir jų naudotais įrankiais.