Adresato įvardijimas yra viena iš kalbinio etiketo tyrinėjimo sričių. Adresato įvardijimo pasirinkimas yra sąlygojamas pažinties laipsnio, amžius, lyties, socialinių santykių hierar chijos. Nuo to priklauso, kokia mandagumo strategija bus pasirinkta: mandagi, su atstumu, ar familiari, kontaktinė. Mandagūs santykiai paprastai išreiškiami daugiskaita (jūs ir atitin kama veiksmažodžio forma), o artimi, familiarūs santykiai – vienaskaita (tu ir atitinkama veiksmažodžio forma). Grupinis adresatas tradiciškai įvardijimas daugiskaita (jūs). Nustatyta, kad familiariau bendrauja pažįstami abiejų lyčių jauni žmonės – jie nuose kliau taiko familiarią vienaskaitą. Vienaskaitą gali naudoti ir vyresnės kartos abiejų lyčių atstovai, kreipdamiesi į jaunus žmonės, dažniausiai į pažįstamus. Vienaskaita į nepažįs tamus kreipiasi dažniausiai skirtingo amžiaus vyrai į kitus vyrus. Dalykinėse situacijose familiariai kreipiamasi į žmones, užimančius žemesnę socialinę padėtį. Naujesni lietuvių kalbos, kaip ir kitų kalbų, išsaugojusių tu/jūs opoziciją, etiketo tyrimai parodė, kad vis daugiau linkstama į kontaktinio mandagumo strategiją. Populiarios periodikos (2009 m. balandį išspausdintų 48-ių kasmėnesinių žurnalų redakciniai straipsniai), skirtos įvairiems adresatams, analizė parodė, kad: 1. Kreipimosi į adresatą pobūdį dažniausiai nurodo veiksmažodžio skaičius ir asmuo, rečiau įvardis, labai retai – nominatyvinis kreipinys. 2. Dominuoja tradicinis daugiskaitinis nepažįstamo grupinio adresato įvardijimas 3. Pagrindinis faktorius, įtakojantis vienaskaitinės formos pasirinkimą, kreipiantis į adresatą, yra amžius.