Dar nepasibaigus kovoms už nepriklausomybės įtvirtinimą, sportinio sąjūdžio entuziastų dėka 1919 m. liepos 13 d. organizuotas pirmasis sporto renginys, davęs impulsą aktyvinti sportinę veiklą. Lietuvos kariuomenė buvo viena labiausiai organizuotų valstybinių institucijų šalies kūrimo laikotarpiu, todėl kartu su kitais išprususiais tautos šviesuoliais jai teko pagrindinis vaidmuo organizuojant sportą. Kariškiai, ypač aukštesnieji karininkai, buvo futbolo, lengvosios atletikos, bokso entuziastai, jojimo sporto pradininkai – 1920 m. jie surengė pirmąsias Lietuvoje raitelių varžybas. Atskiri karininkai rodė iniciatyvą kuriant Lietuvos sporto sąjungą (LSS), vėliau Lietuvos sporto lygą (LSL), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS) ir kitas sporto organizacijas. Pirmuoju LSS pirmininku išrinktas krašto apsaugos ministras mjr. dr. Pranas Sližys, LSL pirmininkais buvo aukšti karininkai – generolai Vladas Nagevičius, Jonas Jurgis Bulota, plk. ltn. Antanas Jurgelionis, LFLS – vyr. ltn. Steponas Darius ir kiti. Kariuomenės iniciatyva Kaune buvo įrengtas pirmasis stadionas, turintis gerą futbolo aikštę, bėgimo takus ir šuolių sektorius. Kariuomenės sportas ypač suaktyvėjo 1924 m. liepos 15 d. įkūrus Lietuvos kariuomenės sporto draugiją (LKSD). Draugijos pirmutinis tikslas buvo materialiai ir moraliai remti sporto platinimą tarp karių. LKSD rūpinosi sporto instruktorių rengimu, sporto propagavimu, išleido pirmuosius leidinius apie lengvąją atletiką, atskiras sporto šakas – futbolą, krepšinį, tinklinį ir kt. Lietuvos kariuomenės dalyvavimas per kūno kultūrą ir sportą tiesiogiai visuomenės gyvenime yra reikšmingas visos lietuvių tautos kultūros paveldo reiškinys.