Latvijoje yra 10 nuo seno gyvenusių lietuvių patarmių (Uodegėnai, Ciskodas, Indrica, Daugavpilis, Subate-Aknista, Neretos, Skaistkalnė, Skironys, Snikeriai, Vadakstis), 10 tarmių Baltarusijoje (Breslauja-Apsas, Kamojys, Kliukščionys, Gervėčiai, Lazūnai, Armoniškės, Pelesa-Rodūnia, Zietela, Pervalkas, Azierkai) ir 4 tarmės Lenkijoje (Seinai, Punskas, Eglinė, Vižainis). Lietuviškos patarmės (Sovetsk, Neman, ir kt.). Karaliaučiaus srities patarmės sunyko karo metu ir po jo. Lietuviškos patarmės Latvijoje kaip ir kitose trijose kaimyninėse šalyse – tai lietuvių kalbos tąsa už Lietuvos Respublikos ribų. Toli nuo Lietuvos funkcionuo jančios vilniškių tarmės patarmės Latgaloje yra ypač savitos. Jos išlaikė formas geriau nei Uodegėnų patarmė ar labiausiai nutolusi nuo Lietuvos Ciskodo patarmė. Pagal kirčiuotų balsių tarimą bendrinėje lietuvių kalboje Ciskodo ir Uodegėnų patarmės priklauso žadininkams (jie taria „žadis“, vietoj „žodis“), o Daugpilio ir Aknistės-Subatės patarmės priklauso žalininkams (jie taria „žalė“ vietoj „žolė“), t.y. jie keičia ilgąjį balsį „o“ į „a“ nekirčiuotuose skiemenyse. Savo ruožtu pirmoji patarmių grupė keičia kirčiuoto skiemens balsę „ė“ į dvibalsį „ie“, o antroji grupė išlaiko balsę „ė“. Poziciniai užpakalinių balsių variantai atsiranda po kietai tariamų priebalsių.