Straipsnyje analizuojama problema, kaip šiuolaikinis jaunimas supranta harmoningos visuomenės tapsmą ir kokį vaidmenį šiuose procesuose prisiima sau. Problemą apmąsto trys jaunuolių grupės, turinčios skirtingą patirtį, atsižvelgiant į žmogaus veikimo galimybių įvairovę: mokiniai, besimokantys bendrojo ugdymo mokykloje kartu su mokiniais, turinčiais įvairių negalių; negalią turintys mokiniai, besimokantys bendrojo ugdymo mokykloje, ir studentai, būsimi pedagogai, neturintys bendravimo su neįgaliaisiais patirties. Jaunimo harmoningos visuomenės tapsmo sampratoje išryškėja meilės Tėvynei, laisvės, asmens galimybių kitoniškumo pripažinimo, visuotinai pripažintų vertybių eksplikavimo, aktyvumo visuomenėje idėjos.