Straipsnyje, remiantis XX a. lietuvių ir kitų šalių istoriografija, taip pat autorės bei kitų atsiminimais, aptariamas 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo Lietuvoje vertinimas sovietmečio lietuvių istoriografijoje. Iš esmės aptariami du šios problemos aspektai. Kodėl per-versmo pobūdis Lietuvoje gyvenusių ir dirbusių tarybinių istorikų buvo vadinamas tik vienu terminu – fašistinis? Ir kodėl sovietinių istorikų buvo revizuojamos bei falsifikuojamos Lietuvos tautininkų partijos įvykdyto perversmo kai kurios diskusinės nuostatos, pareikštos tiek sovietinėje, tiek lietuvių tautinėje istoriografijoje, tiek ir veikaluose, paskelbtuose iki SSRS okupacijos ar po jos Lietuvoje bei emigracijoje.