Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 3 of 3
  • research article[2003][S4][H002]
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2003, no. 9(37), p. 7-26
      23  3
  • Item type:Publication,
    Etinis asmenų tobulėjimas ir visuomeninio gyvenimo darna Konfucijaus mokyme
    [Die moralische Vervollkommnung des Einzelnen und die Gesellschaftliche Harmonie in der Lehre des Konfuzius]
    research article[2002][S4][H002]
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2002, no. 7(35), p. 199-216

    Konfucijaus mokymas koncentruojamas ties etiniu asmenų tobulėjimu ir socialiniu teisingumu. Prieš 2500 metų didysis kinų mokytojas atskleidė esmines nekintamas žmogiškąsias gyvenimo vertybes. Konfucijaus etika - praktiška. Jo mokymas skirtas žmogui vadovautis šiame gyvenime. Vis dėlto Konfucijus pripažino. kad esama kažko, kas viršija šiapusybę. Todėl, anot jo, pažinti Dangaus kelią - svarbiausiasžmogaus uždavinys. Kinų mokytojo parodytas keliasdar ir šiandien akina susimąstyti.

      12
  • Item type:Publication,
    Ecological spirituality in Daoism
    [Ekologinis daoizmo dvasingumas]
    research article[2011][S4][H002][9]
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2011, no. 37(65), p. 19-27

    Visą Kinijos filosofijos istoriją lydi harmoningos egzistencijos paieškos. Kinams visuomet rūpėjo harmonija tarp Dangaus ir Žemės, tarp žmogaus ir gamtos, taip pat visuomeninio bei asmeninio gyvenimo harmonija. Kinų kultūroje filosofija nuo pat pradžių buvo labiau tam tikras gyvenimo būdas nei gyvenimo apmąstymas. Visatos dėsnių analizė skatino kinų išminčius siekti šiuos dėsnius pritaikyti tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Nepaisant pastarųjų dešimtmečių antireliginės ideologijos vyravimo šalyje, kinų liaudyje ir šiandien labai gyva visatos harmonijos pajauta. Gamtos katastrofas šiandieniai kinai linkę vertinti kaip Dangaus ženklus, rodančius, kad natūrali visatos darna yra pažeista. Pastarųjų keleto dešimtmečių Kinijos patirtis akivaizdžiai parodė, kad pasiekti harmoningą gyvenimą, remiantis vien „horizontaliomis“ vertybėmis, yra neįmanoma. Daoizmo filosofija kviečia gyventi harmonijoje su gamta: tikima, kad gamta savo ruožtu nurodo į transcendentinį gyvenimo principą – Dao. Šiandienės ekologinės nelaimės ir ekologinės grėsmės dar labiau skatina iš naujo permąstyti daoistinį požiūrį į gamtą. Tampa vis akivaizdžiau, kad šiurkštus kišimasis į gamtos procesus, kurį daoistinė pasaulėžiūra laiko visiškai nepriimtinu, iš tikro sukelia skaudžias destruktyvias pasekmes. Ekologinio dvasingumo daoizme pagrindas – holistinė pasaulėžiūra. Kadangi žmogus yra integrali visatos dalis, jis nėra nei gamtos, nei jos procesų priešininkas. Remdamasis gamtos stebėjimu, Laozi mokė, kad pasaulio reiškiniai ir procesai nuolat kinta ir juda cikliniu ratu. Todėl būtų apgaulinga prisirišti prie gyvenimo arba bijoti mirties, nes tai dvi to paties medalio pusės.[...].

      38  68