Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:Publication,
    Krikščionių kankinių jausmai kančios akivaizdoje
    [Christian martyrs' emotions in the face of suffering]
    research article[2008][S4][H002][12]
    ;
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2008, no. 25(53), p. 99-110

    Jausmai, būdami žmoniškosios brandos atspindžiu, padeda mums suprasti kankinių vidinį pasaulį. Ekstremaliomis situacijomis jausmai reaguoja daugiau ar mažiau spontaniškai. Kokios emocijos lydi kankinius mirties išvakarėse? Ar jų drąsa ir ryžtas sekti Kristumi yra be svyravimų? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, apžvelgiami žmogaus veiksmuose ir poelgiuose atsiskleidžiantys jausmai, kurie drauge yra asmens vertybių sistemos atspindys ir visiškai susiformavusios asmenybės ženklas.

      77  67
  • Item type:Publication,
    Ecological spirituality in Daoism
    [Ekologinis daoizmo dvasingumas]
    research article[2011][S4][H002][9]
    SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2011, no. 37(65), p. 19-27

    Visą Kinijos filosofijos istoriją lydi harmoningos egzistencijos paieškos. Kinams visuomet rūpėjo harmonija tarp Dangaus ir Žemės, tarp žmogaus ir gamtos, taip pat visuomeninio bei asmeninio gyvenimo harmonija. Kinų kultūroje filosofija nuo pat pradžių buvo labiau tam tikras gyvenimo būdas nei gyvenimo apmąstymas. Visatos dėsnių analizė skatino kinų išminčius siekti šiuos dėsnius pritaikyti tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Nepaisant pastarųjų dešimtmečių antireliginės ideologijos vyravimo šalyje, kinų liaudyje ir šiandien labai gyva visatos harmonijos pajauta. Gamtos katastrofas šiandieniai kinai linkę vertinti kaip Dangaus ženklus, rodančius, kad natūrali visatos darna yra pažeista. Pastarųjų keleto dešimtmečių Kinijos patirtis akivaizdžiai parodė, kad pasiekti harmoningą gyvenimą, remiantis vien „horizontaliomis“ vertybėmis, yra neįmanoma. Daoizmo filosofija kviečia gyventi harmonijoje su gamta: tikima, kad gamta savo ruožtu nurodo į transcendentinį gyvenimo principą – Dao. Šiandienės ekologinės nelaimės ir ekologinės grėsmės dar labiau skatina iš naujo permąstyti daoistinį požiūrį į gamtą. Tampa vis akivaizdžiau, kad šiurkštus kišimasis į gamtos procesus, kurį daoistinė pasaulėžiūra laiko visiškai nepriimtinu, iš tikro sukelia skaudžias destruktyvias pasekmes. Ekologinio dvasingumo daoizme pagrindas – holistinė pasaulėžiūra. Kadangi žmogus yra integrali visatos dalis, jis nėra nei gamtos, nei jos procesų priešininkas. Remdamasis gamtos stebėjimu, Laozi mokė, kad pasaulio reiškiniai ir procesai nuolat kinta ir juda cikliniu ratu. Todėl būtų apgaulinga prisirišti prie gyvenimo arba bijoti mirties, nes tai dvi to paties medalio pusės.[...].

      38  68