Jausmai, būdami žmoniškosios brandos atspindžiu, padeda mums suprasti kankinių vidinį pasaulį. Ekstremaliomis situacijomis jausmai reaguoja daugiau ar mažiau spontaniškai. Kokios emocijos lydi kankinius mirties išvakarėse? Ar jų drąsa ir ryžtas sekti Kristumi yra be svyravimų? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, apžvelgiami žmogaus veiksmuose ir poelgiuose atsiskleidžiantys jausmai, kurie drauge yra asmens vertybių sistemos atspindys ir visiškai susiformavusios asmenybės ženklas.

Globalus požiūris į įvairiose krikščioniškose konfesijose esančias vertybes kuria autentišką ekumeninį dvasingumą. Toksai požiūris ir iš jo kylantis kitų krikščioniškų tradicijų pažinimas praturtina visų bendrą dalyvavimą viename išganymo slėpinyje. Kristaus Bažnyčios gyvenimas iš esmės turi būti „katalikiškas“, t. y. visaapimantis. Žmogus turi stengtis suvokti „tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13) ir būti panardintas į Dievo išganymo ekonomijos apmąstymą. Gyvas šios „tiesos pilnatvės“ troškimas turėtų gaivinti tiek konkrečios dalinės Bažnyčios gyvenimą, tiek ir kiekvieno tikinčiojo religinę praktiką. Kristaus tiesos pilnatvėje, pranokstančioje atskiras tradicijas ir dalinių Bažnyčių patirtis, slypi geresnės ir vieningesnės Bažnyčios ateities pažadas.

The contemplative life of the Blessed V irgin Mary is not only the object of pious admiration, but also an example for us to imitate. Mary is often elevated to such a degree that her daily life is not properly noticed. This article will analyze the dimensions of Mary’s contemplativeness and the meaning of contemplativeness in today’s Christian life. Christian vocation in the Catholic Church is traditionally divided into contemplative and active. Supposedly, there exist two paths in Christian spirituality: some decide to serve G od in the world; and others retreat from the world. In the Eastern Christian tradition contemplativeness was always conceived as a necessary component of everyone’s Christian vocation.