Palaipsniui didėjant kalbų įvairovei ugdymo procese, pradinių klasių mokytojams kyla nemažai iššūkių. Ankstesnių tyrimų duomenimis, nėra daug tinkamų mokytojų rengimo programų, pagal kurias būtų rengiami mokytojai darbui kalbiškai įvairiose klasėse, todėl mokytojai, kurie moko mokinius iš įvairiomis kalbomis kalbančių šeimų, augusių įvairių kultūrų aplinkoje, yra labai priklausomi nuo jų pačių įsitraukimo į daugiakalbystę. Tai rodo, kad reikalingas pirminis pluralingvistinis (į daugiakalbystę orientuotas) būsimų mokytojų rengimas ir tęstinis mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama kalbinio sąmoningumo įgijimui ir kalbinės įvairovės skatinimo ir atpažinimo klasėje strategijų įgijimui. Be to, dauguma mokytojų mano, kad jiems reikia tolesnio profesinio tobulėjimo ir priemonių, padedančių valdyti ir pripažinti įvairovę klasėje. Šiame tyrime, taikant prieš-po-intervencijos tyrimo metodą, buvo nagrinėjama: a) skaitmeninių priemonių, skirtų mokytojų profesiniam tobulėjimui daugiakalbio ugdymo srityje, poveikis būsimų mokytojų nuostatoms ir žinioms; b) kaip AR-žaidimai gali būti naudojami būsimų mokytojų ir jų mokinių kalbiniam sąmoningumui ir atvirumui daugiakalbystei didinti. Dalyviai teigė, kad skaitmeninės priemonės prisidėjo prie jų žinių apie kalbinę įvairovę klasėje įgijimo, jie taip pat sužinojo naujų būdų kaip įgyvendinti daugiakalbystę savo mokymo praktikoje ir padidino jų kalbinį sąmoningumą.

Visos Europos mokyklose mokosi vis daugiau daugiakalbių mokinių, tačiau mokytojai teigia esantys nepakankamai pasirengę spręsti šios nuolat didėjančios kalbinės ir kultūrinės įvairovės keliamų problemų. Pirminiame mokytojų rengimo etape dažnai per mažai dėmesio skiriama daugiakalbystei, todėl raginama atlikti tyrimus, ką būsimi pradinio ugdymo mokytojai studijuodami sužino apie šią temą. Atsižvelgiant į tai, šiame nedidelio masto tyrime siekiama Nyderlandų kontekste ištirti būsimų pradinio ugdymo mokytojų (a) požiūrį į daugiakalbystę švietimo srityje apskritai, (b) jų kaip mokytojų stažuotojų daugiakalbystės patirtį švietimo srityje ir (c) savarankiškai suvokiamas žinias bei įgūdžius, įgytus ir išplėtotus studijų metu. Remiantis 195 apklausos atsakymais, aprašomoji statistinė analizė rodo, kad tyrimo dalyvių – būsimų pradinio ugdymo mokytojų – požiūris į daugiakalbystę švietimo srityje yra gana teigiamas, ypač kalbant apie mokyklos ir namų kalbas bei toleranciją daugiakalbystei klasėje ir mokykloje. Kokybinė turinio analizė atskleidė, kad kai kurie būsimi pradinio ugdymo mokytojai turėjo bendrosios patirties, pavyzdžiui, buvo mokę migrantų kilmės mokinius pereinamosiose klasėse (oland. schakelklassen) arba mokinius, tarpusavyje bendraujančius tik savo gimtosiomis kalbomis. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė daugiakalbių mokinių mokymo problemų, pvz., sunkumus, kylančius dėl negalėjimo suprasti mokinių gimtosios kalbos. Turinio analizė rodo, kad kai kurie tyrimo dalyviai būsimi pradinio ugdymo mokytojai geba skatinti daugiakalbių mokinių bendradarbiavimą įtraukdami jų kalbas į mokymąsi ir turi žinių apie kalbų palyginimą bei kalbų supratimo metodus, kuriuos galima įgyvendinti daugiakalbėse klasėse. Tačiau reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į būsimų pradinio ugdymo mokytojų įgūdžius bendrauti su daugiakalbiais mokiniais, pastebima tendencija vartoti supaprastintą kalbą, o tai gali turėti neigiamos įtakos mokinių kalbos raidai. Šios išvados skatina tolesnius ilgalaikius tyrimus mišriais tyrimo metodais, kuriais būtų galima gauti duomenų apie mokantis įgytų žinių ir įgūdžių lygį ir kokią įtaką besikeičiantis požiūris į daugiakalbystę švietimo srityje turi praktiniam darbui. Šiame tyrime taip pat atsiskleidė pradinio ugdymo mokytojų rengimo Nyderlanduose trūkumai, susiję su daugiakalbyste, pateikiamos preliminarios rekomendacijos dėl mokymo programų tobulinimo; pavyzdžiui, mokytojų rengimo institucijos turėtų siekti bendradarbiauti su daugiakalbėmis mokyklomis, kuriose pradinio ugdymo mokytojai gali įgyti praktinės patirties.