Lietuvos atgimimo laikotarpiu, 1989 m., kilusi mintis atkurti Kaune klasikinį Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) buvo sėkmingai įgyvendinta bendradarbiaujant Lietuvos ir išeivijos akademinių sluoksnių atstovams. Kuriant naują, laisvą ir nepriklausomą, vakarietiško tipo universitetą, kuris galėtų tapti sektinu pavyzdžiu visai sovietinės Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkai, itin svarbi buvo išeivijos mokslininkų patirtis bei parama, kuria prisidėta prie VDU atsiradimo ir jo modelio sukūrimo. Atkuriamo universiteto vizija anuomet rėmėsi ne mažo regioninio universiteto, o „pasaulio lietuvių universiteto“ koncepcija, viltasi, kad universitetas ateityje galės tapti Lietuvos ir išeivijos mokslo visuomenę jungiančiu tiltu. Atkurtojo VDU istorija, ypač išeivijos akademinė parama, iki šiol nėra sulaukusi platesnio tyrėjų dėmesio. Šiame straipsnyje, remiantis negausia istoriografija, archyviniais dokumentais bei publikuotais šaltiniais, bandoma atskleisti išeivijos vaidmenį atkuriant universitetą ir formuojant VDU modelį, atkreipiamas dėmesys į pagrindines sritis, kuriose buvo labiausiai jaučiama išeivijos parama.