1983 m. Čikagoje išleista knyga „Laisvės besiekiant: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įnašas į antinacinę rezistenciją“ sulaukė prieštaringų atgarsių. Į spaudoje kilusią diskusiją įsijungė buvę antinacinės rezistencijos dalyviai Adolfas Damušis, Algirdas Vokietaitis, Povilas Žičkus, Henrikas Žemelis ir kiti, o diskusija netruko peraugti į buvusių dviejų pagrindinių antinacinės rezistencijos organizacijų – Lietuvių fronto ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos – narių ginčus, savos rezistencinės grupės nuopelnų kėlimą ir ideologinių oponentų menkinimą. Straipsnyje analizuojant spaudoje vykusią diskusiją, nagrinėjama, kokią įtaką rezistencijos dalyvių prisiminimams ir jų vertinimui išeivijoje galėjo turėti kolektyvinė pogrindžio organizacijų atmintis, ar (ir kiek) šių atsiminimų atsiradimą ir turinį galėjo paveikti dar iš pogrindžio laikų į emigraciją perkelti įtempti rezistencinių organizacijų santykiai, kokį vaidmenį kilusiame ginče dėl atminties atliko laiko ir gyvenamosios vietos veiksniai.