Šiandieną, žmonijai sparčiai žengiant į masinių komunikacijų erą, akivaizdūs kultūros globalizacijos procesai. Sparčiai griaunamos tautines valstybes skiriančios sienos, taip įtvirtinant universaliąsias kultūros tendencijas. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu ne tik išgyventi, bet ir išsaugoti savo identitetą, savosios kultūros vertybes.

Mes turime teikti prioritetus dvasinėms vertybėms prieš materialines, nes tik tai verčia žmoniją augti ir tobulėti kaip visuomenę. Mūsų visuomenei reikia atsinaujinti, be to kažin ar įmanoma tobulinti socialinių santykių sistemą bei visuomenės ir jos atskirų institutų valdymo kultūrą. Taigi, šeima yra socialinis institutas pirminė sociokultūrinių, etnokultūrinių vertybių ir tradicijų perteikėja ir puoselėtoja.

Straipsnyje analizuojama dvasinių vertybių samprata, siekiama išsiaiškinti, kokių vertybių labiausiai pasigendame mūsų vartotojiškoje visuomenėje. Bandoma nustatyti šeimos instituto sąsajas su dvasingumo apraiškomis mūsų kultūroje.