Darbo tikslas - parengti teoriškai pagrįstą Lietuvos teisės akademijos (LTA) I kurso studentų savarankiško fizinio rengimosi sistemą, pritaikytą atskiriems studentų studijų ir motorinio aktyvumo etapams - studijoms, egzaminų sesijoms, praktikoms, atostogoms, bei patikrinti ją pedagoginius aspektu [...]

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti VGTU pirmo kurso studentų (vaikinų) požiūrio į kūno kultūrą kaitą per mokslo metus ir nustatyti priežastis, lėmusias šiuos pasikeitimus. Tyrime dalyvavo 18–20 metų studentai (vaikinai), įstoję į VGTU pirmą kursą 2007 m. Tiriamąją imtį sudarė 73 % visų pirmame kurse studijuojančių vaikinų, atrinktų atsitiktinės atrankos metodu. Tyrimams taikytas anketinės apklausos raštu metodas. Naudotas modifikuotos, tyrimuose aprobuotos anketos (Poteliūnienė ir kt., 2003) variantas. Anketa sudaryta iš klausimų su pateiktais galimais atsakymų variantais. Dalis klausimų buvo uždari (galima buvo pasirinkti tiktai vieną iš pateiktų atsakymų variantų), dalis klausimų – atviri (galima buvo pasirinkti kelis iš pateiktų atsakymų variantų ir pateikti savo atsakymo variantą). Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmas – per įvadinę paskaitą pirmo semestro pradžioje (apklausta 1448 studentai). Antras tyrimas atliktas semestro gale (apklausta 1280 studentų). Per mokslo metus studentai laikė privalomą kūno kulturos įskaitą pirmame ir antrame semestruose. Kūno kultūra buvo dėstoma pagal patvirtintus VGTU studijų modulius, ją sudarė pratybos vieną kartą per savaitę ir kontrolinių normatyvų laikymas abiejuose semestruose (100 m bėgimas, 3000 m bėgimas, prisitraukimai prie skersinio). Pirmame semestre buvo dėstomas kūno kultūros teorinis kursas (8 akademinės valandos) ir taikytas atsiskaitymas raštu. Tyrimas parodė VGTU pirmakursių teigiamo požiūrio į kūno kultūrą raidą per mokslo metus, jų supratimas apie šios priemonės veiksmingumą padidėjo. Pakankamai fiziškai aktyvių studentų skaičius išaugo. Daugumos pagerėjo sveikatos būklė. Visų šių teigiamų dalykų priežastimis galima įvardyti kokybiškas kūno kultūros pratybas, teorines paskaitas ir kokybišką kūno kultūros dėstytojų darbą.

Ilgalaikių tyrimų, nagrinėjančių studentų, skirtingais metais įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmą kursą, fizinį išsivystymą, parengtumą ir funkcinį pajėgumą, stokojama. Aktualu ilgesnį laiką tirti į pirmą kursą įstojusių student fizinio išsivystymo, parengtumo ir funkcinio pajėgumo kaitą. Darome hipotetinę prielaidą, kad, kintant Lietuvos socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, keičiantis studentų, įstojusių į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pirmą kursą, dvasinėms ir fizinėms vertybėms, nuosekliai kinta įstojusiųjų fizinio išsivystymo, parengtumo ir funkcinio pajėgumo rodikliai. Iškėlėme tikslą – ištirti studentų, įstojusių į VGTU pirmą kursą skirtingais (2002 ir 2008) metais, fizinį išsivystymą, fizinį parengtumą, funkcinį pajėgumą bei atlikti gautų duomenų lyginamąją analizę. Tyrimo objektas: įstojusių į VGTU pirmą kursą studentų fizinis išsivystymas, fizinis parengtumas ir funkcinis pajėgumas. Buvo tiriami atsitiktine tvarka atrinkti VGTU pirmo kurso 19–20 metų studentai, įstoję 2002 m. (n = 117; 1 tyrimas) ir 2008 m. (n = 122; 2 tyrimas). Išanalizavus tyrimų duomenis matyti, kad VGTU pirmakursių plaučių ventiliacijos rodikliai turi ryškią tendenciją blogėti, šį procesą gali sustabdyti studentų fizinis aktyvinimas. Greta blogėjančių aerobinių galių, pirmakursių greitumą apibūdinantys rodikliai per 6 metus pagerėjo. Mūsų atliktų studentų tyrimų duomenų palyginimas su keliais dešimtmečiais anksčiau atliktų tyrimų duomenimis iš dalies atskleidė Lietuvos jaunuolių fizinės būklės blogėjimo tendencijas.

Straipsnyje nagrinėjamas studentų, įstojusių į VGTU pirmą kursą, požiūris į kūno kultūros pamokas vyresnėse mokyklos klasėse. Tiriamąją imtį sudarė 19–20 metų 606 studentai (326 merginos ir 280 vaikinų), įstoję į VGTU pirmą kursą 2009 m. rugsėjo mėn., tai yra apie 25 % visų pirmo kurso studentų. Taikytas anketinės apklausos raštu metodas. Tyrimas atskleidė nepakankamą kūno kultūros indėlį į Lietuvos mokyklų 9–12 klasių mokinių ugdymą. Dėl šios priežasties jaunimas, baigęs mokyklas, aukštesnėje studijų pakopoje yra nepakankamai motyvuotas, neturi pakankamai žinių ir įgūdžių toliau užsiiminėti kūno kultūra. Lietuvos mokyklų 9–12 klasėse kūno kultūros pamokos gana dažnai merginoms ir vaikinams vyksta kartu, nesilaikant pedagoginių ir fiziologinių reikalavimų, per pamoką mokinių skaičius gerokai viršija higienos normas, o tai daro neigiamą įtaką jaunimo kūno kultūros plėtrai. Tiktai pusei apklaustų merginų ir trečdaliui vaikinų mokytojas pamokas metodiškai taisyklingai vedė nuo pradžios iki pabaigos.Gana dažnai per kūno kultūros pamokas mokiniai sėdėjo ant suoliuko ar užsiiminėjo pašaliniais darbais. Kūno kultūros vertinimo sistema neskatina mokinių tobulintis, neskatina jų saviugdos, reikalaujama tiktai formalaus lankomumo ir kontrolinių normatyvų įvykdymo. Daugiau kaip 40 % apklaustųjų teigė, kad kūno kultūros disciplina vidurinėje mokykloje neišugdė sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo poreikio. Daugiau kaip pusės apklaustųjų nuomone, kūno kultūros mokytojas neišmokė jų savarankiškai atlikti rytinės mankštos, treniruotis, nesuteikė pakankamaimetodiškai taisyklingo sportavimo žinių ir įgūdžių. Dėl nepakankamo kūno kultūros ugdymo vidurinėje mokykloje Lietuvos aukštosiose mokyklose būtina privaloma kūno kultūra, tai padėtų formuoti pilnavertę asmenybę ir ugdyti kvalifikuotus specialistus.

In order to create an effective and health conscious education system, it is relevant to investigate attitudes of students who have chosen and have not chosen physical education (PE) module. The aim is to find out students’ attitude towards PE and reveal their distinctive features. Study subject: 20–22 years old students (boys). Group 1 (n = 348) was formed of students, who chose PE module, group 2 (n = 224) – did not choose the module. The research was focused on students’ PE studies, discipline assessment, and relationship with it. The study was carried out in 2012/13 academic years, the second semester. The study applied the questionnaire method of writing. Students who chose PE module, enjoyed physical training more than those who did not choose it. Students, who chose PE module, had revealed that the positive evaluations of PE were largely influenced by good teachers, good sports facilities, and equipment. The greatest role in shaping attitudes towards PE went to the teacher. More than half of the students, who have chosen PE modules, noted that PE teacher taught them well enough to perform morning exercises and selftraining independently. The greater part of students did not choose PE curriculum and indicated that PE teacher at school did not teach them how independently to do morning exercises, self-training and after the lessons they had no idea how to methodically exercise. Students who chose PE at University, evaluated better results of PE in school, PE teacher’s work quality, sports facility as well as inventory. The number of those minded to take sports and exercise throughout the study period was significantly higher than students’, who didn’t choose PE module. In PE module physical activity was driven by the desire to be physically strong; the ones, who didn’t choose, aimed to have a beautiful body. Thus, students’ self-determination to exercise was mainly influenced by internal factors – their own desire. Medical staff influence on choice of exercise is very low. Students, who had not chosen PE module, said that the most common reason for their determination is the lack of time. Almost half of the students who have opted for PE at the university, requested that PE should be a compulsory subject of study and among those, who did not choose it, was approximately one third. In conclusion it can be stated that students, who did not choose, and the ones, who have chosen PE module, had different approach to PE measures taken at school as well as their motives towards sports were different. Students reach independence tendencies have been identified that for lack of time a large part of students wishes that PE would be organized and included in the lectures schedule. The results encourage the development of PE guidelines for higher education. There is a need to develop differentiated PE programs geared to students willing to participate in PE as well as to the ones avoiding it. The study revealed that formed attitude towards PE and physical activity in school has a significant impact on students’ behaviour.