Tyrimo tikslas – išsiaiškinti VGTU pirmo kurso studentų (vaikinų) požiūrio į kūno kultūrą kaitą per mokslo metus ir nustatyti priežastis, lėmusias šiuos pasikeitimus. Tyrime dalyvavo 18–20 metų studentai (vaikinai), įstoję į VGTU pirmą kursą 2007 m. Tiriamąją imtį sudarė 73 % visų pirmame kurse studijuojančių vaikinų, atrinktų atsitiktinės atrankos metodu. Tyrimams taikytas anketinės apklausos raštu metodas. Naudotas modifikuotos, tyrimuose aprobuotos anketos (Poteliūnienė ir kt., 2003) variantas. Anketa sudaryta iš klausimų su pateiktais galimais atsakymų variantais. Dalis klausimų buvo uždari (galima buvo pasirinkti tiktai vieną iš pateiktų atsakymų variantų), dalis klausimų – atviri (galima buvo pasirinkti kelis iš pateiktų atsakymų variantų ir pateikti savo atsakymo variantą). Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmas – per įvadinę paskaitą pirmo semestro pradžioje (apklausta 1448 studentai). Antras tyrimas atliktas semestro gale (apklausta 1280 studentų). Per mokslo metus studentai laikė privalomą kūno kulturos įskaitą pirmame ir antrame semestruose. Kūno kultūra buvo dėstoma pagal patvirtintus VGTU studijų modulius, ją sudarė pratybos vieną kartą per savaitę ir kontrolinių normatyvų laikymas abiejuose semestruose (100 m bėgimas, 3000 m bėgimas, prisitraukimai prie skersinio). Pirmame semestre buvo dėstomas kūno kultūros teorinis kursas (8 akademinės valandos) ir taikytas atsiskaitymas raštu. Tyrimas parodė VGTU pirmakursių teigiamo požiūrio į kūno kultūrą raidą per mokslo metus, jų supratimas apie šios priemonės veiksmingumą padidėjo. Pakankamai fiziškai aktyvių studentų skaičius išaugo. Daugumos pagerėjo sveikatos būklė. Visų šių teigiamų dalykų priežastimis galima įvardyti kokybiškas kūno kultūros pratybas, teorines paskaitas ir kokybišką kūno kultūros dėstytojų darbą.

Ilgalaikių tyrimų, nagrinėjančių studentų, skirtingais metais įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmą kursą, fizinį išsivystymą, parengtumą ir funkcinį pajėgumą, stokojama. Aktualu ilgesnį laiką tirti į pirmą kursą įstojusių student fizinio išsivystymo, parengtumo ir funkcinio pajėgumo kaitą. Darome hipotetinę prielaidą, kad, kintant Lietuvos socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, keičiantis studentų, įstojusių į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pirmą kursą, dvasinėms ir fizinėms vertybėms, nuosekliai kinta įstojusiųjų fizinio išsivystymo, parengtumo ir funkcinio pajėgumo rodikliai. Iškėlėme tikslą – ištirti studentų, įstojusių į VGTU pirmą kursą skirtingais (2002 ir 2008) metais, fizinį išsivystymą, fizinį parengtumą, funkcinį pajėgumą bei atlikti gautų duomenų lyginamąją analizę. Tyrimo objektas: įstojusių į VGTU pirmą kursą studentų fizinis išsivystymas, fizinis parengtumas ir funkcinis pajėgumas. Buvo tiriami atsitiktine tvarka atrinkti VGTU pirmo kurso 19–20 metų studentai, įstoję 2002 m. (n = 117; 1 tyrimas) ir 2008 m. (n = 122; 2 tyrimas). Išanalizavus tyrimų duomenis matyti, kad VGTU pirmakursių plaučių ventiliacijos rodikliai turi ryškią tendenciją blogėti, šį procesą gali sustabdyti studentų fizinis aktyvinimas. Greta blogėjančių aerobinių galių, pirmakursių greitumą apibūdinantys rodikliai per 6 metus pagerėjo. Mūsų atliktų studentų tyrimų duomenų palyginimas su keliais dešimtmečiais anksčiau atliktų tyrimų duomenimis iš dalies atskleidė Lietuvos jaunuolių fizinės būklės blogėjimo tendencijas.

Straipsnyje nagrinėjamas studentų, įstojusių į VGTU pirmą kursą, požiūris į kūno kultūros pamokas vyresnėse mokyklos klasėse. Tiriamąją imtį sudarė 19–20 metų 606 studentai (326 merginos ir 280 vaikinų), įstoję į VGTU pirmą kursą 2009 m. rugsėjo mėn., tai yra apie 25 % visų pirmo kurso studentų. Taikytas anketinės apklausos raštu metodas. Tyrimas atskleidė nepakankamą kūno kultūros indėlį į Lietuvos mokyklų 9–12 klasių mokinių ugdymą. Dėl šios priežasties jaunimas, baigęs mokyklas, aukštesnėje studijų pakopoje yra nepakankamai motyvuotas, neturi pakankamai žinių ir įgūdžių toliau užsiiminėti kūno kultūra. Lietuvos mokyklų 9–12 klasėse kūno kultūros pamokos gana dažnai merginoms ir vaikinams vyksta kartu, nesilaikant pedagoginių ir fiziologinių reikalavimų, per pamoką mokinių skaičius gerokai viršija higienos normas, o tai daro neigiamą įtaką jaunimo kūno kultūros plėtrai. Tiktai pusei apklaustų merginų ir trečdaliui vaikinų mokytojas pamokas metodiškai taisyklingai vedė nuo pradžios iki pabaigos.Gana dažnai per kūno kultūros pamokas mokiniai sėdėjo ant suoliuko ar užsiiminėjo pašaliniais darbais. Kūno kultūros vertinimo sistema neskatina mokinių tobulintis, neskatina jų saviugdos, reikalaujama tiktai formalaus lankomumo ir kontrolinių normatyvų įvykdymo. Daugiau kaip 40 % apklaustųjų teigė, kad kūno kultūros disciplina vidurinėje mokykloje neišugdė sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo poreikio. Daugiau kaip pusės apklaustųjų nuomone, kūno kultūros mokytojas neišmokė jų savarankiškai atlikti rytinės mankštos, treniruotis, nesuteikė pakankamaimetodiškai taisyklingo sportavimo žinių ir įgūdžių. Dėl nepakankamo kūno kultūros ugdymo vidurinėje mokykloje Lietuvos aukštosiose mokyklose būtina privaloma kūno kultūra, tai padėtų formuoti pilnavertę asmenybę ir ugdyti kvalifikuotus specialistus.